Žodis „Gavėnia" yra slaviškos kilmės, reiškiantis pasninką „gavėti - pasninkauti". Gavėnios laikas tai 40 dienų laikotarpis iki Velykų šventės, kuri mums primena Jėzaus Kristaus nukryžiavimą ir prisikėlimą.
Anksčiau Gavėnios metu būdavo pasninkaujama: susilaikoma nuo pieno, mėsos.
Romos katalikų bažnyčia (RKB) ragino parapijiečius griežtai susilaikyti nuo maisto, linksmybių, tačiau po II Vatikano susirinkimo šis nutarimas sušvelnėjo, tokio griežto reikalavimo nebėra. Lietuvių literatūroje net išlikęs posakis „nusigavėjęs" - t.y. nusilpęs, nusipasninkavęs. Išties 40 dienų pasninkas - ilgas laiko tarpas, ir žmones tai nusilpnindavo.
Dažniausiai per Gavėnią krikščionių bažnyčiose skaitomas Šv. Rašto tekstas iš evangelijų apie Jėzaus keturiasdešimties dienų pasninką ir šėtono gundymus. Skaičių keturiasdešimt Biblijoje mes aptinkame ne kartą. 40 metų Izraelio tauta klajojo po dykumą ir buvo mėginama; 40 dienų Dievo tautos vedlys Mozė praleido ant Sinajaus kalno; 40 parų pranašas Elijas ėjo iki Dievo kalno Horebo. Izraelio tautoje skaičius 40 reiškia „daug, pakankamai".
Ką Biblija kalba apie pasninką
Gavėnios laikas yra išbandymas tam, kuris iki Velykų susilaiko nuo tam tikro maisto. Kadangi krikščioniui Biblija yra aukščiausias autoritetas, įdomu sužinoti, ką ji kalba pasninką? Ar ragina žmogų gavėti, pasninkauti?
Paskaitykime Senąjį Testamentą, pranašo Izaijo knygos 58 skyrių. Šiame skyriuje pranašas rašo apie savo tautiečius, kurie skundžiasi, priekaištauja Dievui, kad kai pasninkauja, vargina savo sielą, Dievas tarsi jų nemato, nepaiso (Iz 58, 3). Į jų priekaištus Viešpats atsako: Pasninko dieną jūs ieškote malonumų ir išnaudojate savo darbininkus. Jūs pasninkaujate dėl vaidų ir kivirčų, smogiate nedorybės kumščiu. Jūs nepasninkaujate šiandien taip, kad jūsų balsas būtų išgirstas aukštybėse (Iz 58, 3-4).
Ir toliau tekste pasakoma, kokio pasninko Dievas nori iš žmonių: Ar tai pasninkas, kokį Aš pasirinkau, kad žmogus vargintų per dieną savo sielą, nulenktų galvą kaip nendrę, klotų po savimi ašutinę ir pasibarstytų pelenų? Ir tai jūs vadinate pasninku, Viešpačiui priimtina diena? Ar ne toks pasninkas, kurį Aš pasirinkau: pašalinkite nedorybės pančius, išlaisvinkite pavergtuosius, suteikite laisvę prislėgtiesiems, sulaužykite kiekvieną jungą.
Pasidalink maistą su alkanu, benamius ir vargšus parsivesk į namus, pamatęs nuogą, aprenk jį, nesislėpk nuo savo paties kūno. Tada tavo šviesa nušvis kaip aušra, tavo sveikata išsiskleis greitai, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave. Tu šauksies, ir Viešpats atsakys, prašysi pagalbos, ir Jis tars: "Aš čia!" (Iz 58, 5-9).
Iš šio pokalbio tarp Dievo ir Jo tautos mes sužinome, kad žmonės pasninkaudavo, gavėdavo. Artimuosiuose Rytuose pasninko metu žmonės apsivilkdavo ašutinę (šiurkštų drabužį), apsibarstydavo galvą pelenais (tuo
parodydami kad jie tik dulkė) ir „vargindavo sielą" - susilaikydavo nuo maisto. Būdamas alkanas kūnas kenčia, todėl ir sakoma „vargindavo sielą".
Koks pasninkas patinka Dievui?
Taigi, žmonės, atrodo, kenčia, susilaiko nuo maisto, bet Dievas nekreipia dėmesio į jų pastangas. Maža to, dar priekaištauja, kad ne taip pasninkauja, ieško tą dieną naudos sau, išnaudoja kitus, ieško pramogų. Kyla klausimas: o kaip Viešpatie, mums reikia pasninkauti? Kaip tau įtikti?
Dievas parodo visai netradicinį pasninko būdą - daryti gerą savo artimui, susilaikyti ne nuo maisto, bet nuo blogų darbų! Šiandien mes, kaip ir ano meto žmonės, galvojame, kad jeigu susilaikome nuo pieno, mėsos, darome didelį žygdarbį ar tampame šventesni. Tačiau Viešpats Jėzus sako: Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų ...visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan...O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai. Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia (Evangelija pagal Matą 15, 11-20).
Viešpats Jėzus paaiškina savo mokiniams, kad maistas negali mūsų padaryti švaresniais, geresniais. Žmogų suteršia jo piktos mintys, žodžiai, ketinimai ir galiausiai - darbai. Visa tai Šventajame Rašte vadinama nuodėme.
Naujajame Testamente skaitome ir apaštalo Pauliaus žodžius: Tas, kuris išskiria dieną, daro tai Viešpačiui, ir tas, kuris neišskiria dienos, nesilaiko jos Viešpačiui. Tas, kuris valgo - valgo Viešpačiui, nes jis dėkoja Dievui, o tas, kuris nevalgo - nevalgo Viešpačiui ir dėkoja Dievui (Rom 14, 6).
Vieni tikintieji valgo, kiti susilaiko nuo maisto, vieni valgo daržoves, kiti mėsą, vieni išskiria Gavėnios laiką, kiti neišskiria, bet visi tai daro dėl Dievo, todėl mums nereikia teisti žmogaus, kuris elgiasi kitaip nei įprasta. Dievo karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje (Rom 14, 17). Ne maistas svarbiausias, nes jis nei priartina mus prie Dievo, nei nutolina, bet svarbiausia yra mūsų santykiai su artimu, kurie gali būti „dangiški arba pragariški".
Sugrįžtu prie Izaijo knygos teksto. Štai kokius nurodymus Dievas duoda tinkamam pasninkui: pašalinkite nedorybės pančius, išlaisvinkite pavergtuosius, suteikite laisvę prislėgtiesiems, sulaužykite kiekvieną jungą; pasidalink maistą su alkanu, benamius ir vargšus parsivesk į namus, pamatęs nuogą, aprenk jį, pašalink iš savo tarpo priespaudą, negrasink ir nekalbėk tuštybių, savo kojas sulaikyk sabato dieną (t.y. sekmadienį) - nepramogauk mano šventoje dienoje, nevaikščiok savo keliais (žr. Iz 58 sk.).
Štai kas yra pasninkas Dievo akyse, štai ko Jis laukia Gavėnios metu: kad tu susilaikytum geriau nuo blogų darbų, minčių, neskriaustum savo artimo. Sekmadienį eitum į bažnyčią, o ne pramogautum ar dirbtum. Juk mums duota darbui šešios dienos per savaitę. Ar to nepakanka? Septinta diena yra skirta Viešpačiui. Ji ypatinga tuo, kad Dievas palaimino septintą dieną ir ją pašventino, nes joje ilsėjosi po visų savo darbų, kuriuos Dievas sukūrė ir padarė (Pr 2, 3).
Sekmadienis skirtas poilsiui, galima eiti į svečius pas tėvus, draugus, aplankyti ligonį, kalinį, pasikviesti į namus benamį ir jį aprengti, pamaitinti. Ir tada, sakoma Biblijoje tavo šviesa nušvis kaip aušra, tavo sveikata išsiskleis greitai, tavo teisumas eis pirma tavęs ir Viešpaties šlovė lydės tave, tu šauksies, ir Viešpats atsakys, prašysi pagalbos, Viešpats vedžios tave, pasotins tavo sielą sausros metu ir sustiprins tavo kūną; tu būsi kaip palaistytas sodas, kaip neišsenkantis vandens šaltinis.bus atstatyta tavyje tai, kas seniai paversta griuvėsiais. Tu dėsi pamatus kartų kartoms. Tave vadins spragų užtaisytoju ir gatvių tiesėju (Iz 58, 8-12).
***
Kodėl šiandien mūsų tautoje tiek daug kančios, priespaudos, neteisybės, kodėl tiek daug ligotų, daug sugriuvusių šeimų, kodėl tiek daug nusivylusių ir nelaimingų žmonių? Ar ne todėl, kad nepaisome Viešpaties žodžių? Pripažįstu, man pačiam tai nemenkas iššūkis: pastebėti vargšą, benamį, juos parsivesti į namus (o varge, o ką pasakys namiškiai?). Bet tai - Viešpaties žodis. Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir panašumą. Nuodėmė, nedorybė tą atvaizdą darko, bjauroja. Ir vis tiek, kiekvienas žmogus, nesvarbu, kaip žemai jis būtų puolęs, yra Dievo kūrinys.
Dabar, Gavėnios metu, kas nori, gali susilaikyti nuo maisto, tačiau svarbiausia - susilaikykime nuo blogų darbų, ir darykime gera kiekvienam, nes būtent toks pasninkas priimtinas Viešpačiui.
Šaltinis: vyr. past. G. Saulyčio 2012-03-04 pamokslas „Gavėnios pamokos", http://www.btz.lt/article/mediaview/5169/1/18/
Šis straipsnis taip pat skelbiamas Utenos laikraštyje „Apskrities žinios".