Norisi pasidalinti mintimis apie svarbią mūsų bažnyčios „Tikėjimo žodis“ dalį - namų grupeles. Tai - nedideli susirinkimai tikinčiųjų namuose, paprastai vykstantys kartą per savaitę. Kadangi namų grupelės atlieka ne vieną svarbią funkciją, pažvelkime į jas iš arčiau.
Grupelių susitikimas pirmiausia yra skirtas daugiau pažinti mūsų Viešpatį Jėzų - Tą, kuris veikia tarp mūsų ir per mus. Šlovindami Viešpatį bei melsdamiesi, drauge artėjame prie Dievo, o tai skatina toliau asmeniškai ieškoti Viešpaties ir kitomis savaitės dienomis. Dalindamiesi Šventojo Rašto įžvalgomis, keldami klausimus mokomės analizuoti, diskutuoti, išgyvename įvairias dvasines patirtis. Taip plečiasi mūsų suvokimas, koks įvairiapusis bei neaprėpiamas yra Dievas.
Kiekvienas tikintysis trokšta būti Dievo keičiamas ir vedamas, o nedidelė grupelė yra tam tinkama terpė. Visai neseniai kelias dienas širdyje nešiojausi kartėlį vieno žmogaus atžvilgiu, tačiau atėjus į namų grupelės susirinkimą ir pradėjus šlovinti Dievą, mano širdis sudužo, atsivėrė, buvo nesunku atleisti ir priimti palankų Dievo žvilgsnį į tą žmogų ir į save. Nesakau, kad to nebuvo galima patirti asmeninės maldos metu, tačiau man artėti prie Dievo padėjo būtent kiti broliai ir sesės Kristuje.
Pats Dievas yra trivienis Dievas, ir tarp Trejybės Asmenų vyksta bendrystė. Tai meilės ir pagarbos vienas kitam kupinas artimas ryšys. Žmogus sukurtas bendrystei, ir buvimas grupėje patenkina šį poreikį. Todėl viena specifinių namų grupelių funkcijų - čia krikščionys, bendraudami vieni su kitais, bręsta. Kai yra bendrakeleivių, galime pasitikrinti, ar teisinga kryptimi einama. Kartais žmonės, susirinkę į grupelę, laukia, ką grupelės vadovas yra jiems paruošęs? Tačiau, manau, grupelės paskirtis - ne tokia. Be abejo, grupelės vadovas yra atsakingas ir būti dievotu pavyzdžiu žmonėms. Tačiau ir kiekvienas grupelės narys turėtų dalintis savo dvasine patirtimi, išgyventa praėjusią savaitę, ir taip kartu kurti kažką nauja ir brangaus. Tokiu būdu stiprinami, guodžiami kiti, taip pasitarnaujame vieni kitiems, atverdami skirtingas dvasinio gyvenimo spalvas. Mūsų grupelės nariai prisiima atsakomybę - kas veda šlovinimą, kas paruošia rūpimą ir aktualų klausimą visiems panagrinėti, kas primena apie specifines maldas, kas rūpinasi, kad nebūtų pamirštas gimtadienį švenčiantis žmogus. Ar tai ne puiki terpė atsiverti dovanoms?
Žinoma, visuomet, kai atvirai bendraujama, pasitaiko visko - tiek nuoširdžių pasakojimų ir paguodos, tiek įskaudinimų, įsiskaudinimų bei nusivylimų. Tai tikras gyvenimas su visomis spalvomis, netikėtumais. Tik taip kuriama galimybė būti savimi, atsiverti, pažinti kitą, mokytis pasitikėti artimu. Jeigu galime atvirai dalintis savo nesėkmėmis, tuomet jau esame kiek paėję atvirumo, atlaidumo bei pakantumo vienas kitam keliu. Visai neseniai grupelėje kilo konfliktas dėl skirtingų požiūrių į vienos sesės šeimyninius santykius. Nuomonės taip išsiskyrė, jog visi pamatėme, kad mums dar reikia daug mokytis pagarbos, kad priimtume kitą, turintį kitokius įsitikinimus nei mano.
Ten, kur susirenka nuoširdžiai Dievo ieškantys žmonės, gali vykti stebuklai, ten atsakomos maldos. Pamenu ne vieną maldą, į kurią sulaukėme atsakymo melsdamiesi drauge. Vis melsdavomės dėl artimųjų išgelbėjimo, ir neseniai viena sesuo paliudijo apie jos giminaičio atsivertimą į Dievą. Galima galvoti, kad tai - atsitiktinumas, tačiau suvokiame, kad mūsų maldos taip pat paskatino Dievo veikimą to žmogaus gyvenime. Ar, pavyzdžiui, prieš kelis mėnesius teko prašyti grupelės žmonių pasimelsti dėl mūsų dukrelės - jai pakilo aukšta temperatūra. Ir patyriau, kad būtent tada, kai broliai ir sesės meldėsi bendra malda, karštis atslūgo. Gera žinoti, kad yra žmonių, kurių gali prašyti pagalbos maldoje.
Atsiverdami kitiems augame meile, pakantumu, atlaidumu, mokomės priimti kitokį. Pamenu nemenką išbandymą, kai į grupelę kurį laiką ateidavo vis išgėręs vyras. Mes, tikintys, mokėmės priimti jį, neskubėdami jį mokyti ir taisyti. Taip pat ateidavo sunkiai besiverčianti šeima bei skurstanti močiutė. Tuomet mokėmės padėti tokiems žmonėms savo turtu. Atmintyje išliko vienos Kalėdos, kai su keliais grupelės žmonėmis, nešini pilnais krepšiais maisto produktų, aplankėme tą močiutę. Kokia dėkinga ji buvo už netikėtas lauktuves!
Išties, grupelė tampa draugija, burianti bendrai veiklai. Viena šeima mūsų grupelėje užsiima socialine veikla ir mus visus ragina socialiai atsakingai mąstyti ir gyventi. Jie kelia aktualius šeimos gynimo klausimus, dažnai diskutuojame vaikų auklėjimo klausimais, meldžiamės. Galbūt grupelėje būtų naudinga pamąstyti ir apie įvairius būdus, kaip galėtume Gerąją žinią perduoti šalia gyvenantiems netikintiems žmonėms.
Galiausiai, grupelės nariai gali tapti artimais draugais, su kuriais norisi drauge leisti ir laisvalaikį. Grupelės - veiksminga priemonė, padedanti vienišiems žmonėms bažnyčioje natūraliu būdu susirasti bičiulių.
Taigi, tikinčiųjų grupelėse artinamės prie Dievo, pažįstame Jį vienas kitame, puoselėjame bendrystės santykius bei ieškome būdų, kaip Kristaus meile pasidalinti su Jo dar nepažįstančiais. Jeigu trokštame daugiau pažinti Dievą kituose, jeigu mums trūksta artimos bendrystės su tikinčiaisiais, prisijunkime prie namų grupelių ir patirkime Jo malonės jėgą.