Nuo spalio 30 d. Vilniuje startuoja Tarnystės mokykla. Kaip rašoma šios mokyklos pristatyme, ji skirta bendruomenės nariams bei tarnautojams, o antrais metais bus pasiūlytas dar vienas - Mokytojo kursas. Apie naujų studijų galimybę kalbamės su idėjos autoriumi, Vilniaus bažnyčios pastoriumi ir Tarnystės mokyklos vadovu Dariumi Širviu.
Dariau, kaip gimė idėja pradėti Tarnystės mokyklą?
Pastarąjį pusmetį tiek visoje Tikėjimo žodžio bendrijoje, tiek Vilniaus bažnyčioje pastoracinės pajėgos buvo sutelktos valdymo reformai, kuri iš esmės vyksta labai sėkmingai. Tai teikia pasitikėjimo ir drąsina spręsti pastoracijos, bendruomenės mokymo ir ugdymo klausimus. Bažnyčia yra stipri tiek, kiek vieningai ir maldingai laikosi Dievo žodžio, jį studijuoja bei mokosi perteikti kitiems. Pradžioje mąstėme apie Biblijos studijas grupelėse - įsigijome medžiagą ir liepos mėnesį pasiūlėme vienos dienos mokymo kursą grupelių moderatoriams. Tačiau kaip pasakyta, daug sumanymų žmogaus širdyje, bet tik Viešpaties valia įvyksta (Pat 19, 21), taip atsitiko ir šįsyk - netikėtai iškilo mintis apie Tarnystės mokyklą. Suvokiame, jog kaip bendruomenė turime skirti daugiau laiko ir pastangų sistemingam mokymui bei mokymuisi, idant padrąsintume vieni kitus tarnystei, praturtintume savo tikėjimą pažinimu ir puoselėtume bendrystę. Mintis, jog būtina tiesti mokymo(si) tiltą tarp akademinių teologijos studijų (kurias siūlo Ekumeninis Biblijos institutas) ir paprastų bažnyčios narių, o ypač jos tarnautojų, sulaukė palaikymo Vilniaus bažnyčios taryboje. Tada diskutavome, koks priimtiniausias būtų studijų formatas, dažnumas, paskaitų laikas, kokias temas reikėtų nagrinėti. Sutarėme, jog Tarnystės mokykla turi vienyti, ugdyti ir lavinti ne tik tarnaujančius Dievo žodžiu bažnyčioje (pastoracinis laukas), bet ir visus bendruomenės tarnautojus bei narius. Taigi tai ne mano vieno idėja ar troškimas, bet visos mūsų bažnyčios tarnautojų ir vyresniųjų komandos regėjimas.
Kokius žmones pirmiausiai ir labiausiai norėtum matyti šioje mokykloje? Ar ji skirta tik vilniečiams ir mūsų bažnyčios žmonėms, ar atvira ir kitoms bendruomenėms?
Be abejonės, pirmiausia Tarnystės mokyklos suole norėtume pamatyti Vilniaus bažnyčios tarnautojus, ypač Dievo žodžio tarnus ar turinčius pašaukimą, troškimą šiai tarnystei. Kita vertus, labai džiugintų, jei prie šios mokyklos prisijungtų broliai ir sesės iš kitų mūsų bendrijos bažnyčių ar net kitų evangeliškų bendruomenių. Kiek žinau, tokios galimybės svarstomos. Mes esame atviri ir džiaugsimės kiekvienu studijų bendrakeleiviu.
Iš pristatymo matyti, kad po metų bus siūlomas dar vienerių metų Mokytojo kursas. Ar į jį galės stoti tie, kurie bus nebaigę pirmųjų metų kurso?
Manau, jog sudarysime tokią galimybę, tačiau, jei nėra rimtos priežasties, nepraleiskite pirmųjų mokslo metų. Pirmaisiais metais dėsime teologinius pamatus, antraisiais didesnį dėmesį skirsime praktinėms disciplinoms. Norinčiųjų „įstoti“ į antrąjį kursą tikriausiai lauks žinių patikrinimas iš pirmame kurse dėstytos medžiagos.
Smalsu paklausti, kas dėstys šioje mokykloje...
Kol kas išsamaus dėstytojų sąrašo negaliu pateikti... Žinoma, tikrai dėstysiu aš, viliuosi pastoriaus Andriaus Bernoto pagalbos, viena tema sutiko patalkininkauti Valdas Bačkulis, taip pat į pagalbą pasikviesime vieną ar kitą svečią.
Pora „buitinių“ klausimų: Ar tarnystės mokykla bus mokama? Kaip bus žiūrima į paskaitų praleidimą (pvz., ligos atveju)? Ar bus atliekami atsiskaitomieji darbai?
Tarnystės mokykloje už mokslą mokėti nereikės, tačiau galbūt teks įsigyti vieną ar kitą knygą. Nedideli privalomi atsiskaitymai tikrai bus - kiekvienos paskaitos pradžioje studentams reikės atsakyti į 5 trumpus klausimus iš praeitos paskaitos medžiagos arba skaitinio. Tačiau dėl to nuogąstauti tikrai nereikėtų. Jei studentas vieną ar kitą kartą negalėtų dalyvauti paskaitoje - kartais tai pasitaiko, - prievolė atsiskaityti už praleistą temą išliktų. Paskaitų praleidimo ar neatsiskaitytų temų skaičius, be abejo, bus ribojamas - tai bus nurodyta Tarnystės mokyklos taisyklėse.
Gali būti, kad kažkas negalės lankyti mokyklos, bet norėtų išklausyti 2-3 temas. Ar būtų tokia galimybė - ateiti į paskaitas laisvuoju klausytoju?
Taip, žinoma.
Atidžiai peržvelgiau Tarnystės mokyklos pirmųjų metų temas. Viena tema skamba taip: Teologija - draugas ar priešas? Ar tai reiškia, kad bus kalbama apie iššūkius ir kraštutinumus, susijusius su požiūriu į teologiją? Arba kita tema: Mūsų tikėjimo šaltiniai. Ar bus naujai peržvelgtos bei įvertintos jau skaitytos knygos, jų autoriai, judėjimai bei pristatyti nauji šaltiniai?
Džiugina noras įžvelgti tai, kas slypi už šių pavadinimų, ir kartu liudija apie troškimą kibti į mokslus. Išties kai kurie temų pavadinimai šiek tiek provokuoja, žadina susidomėjimą, nes norime būti aktualūs ir tikrai nevengsime „karštų“ klausimų. Kiekvienoje pamokoje sieksime išryškinti svarbiausias temos tezes ir jos praktinį pritaikymą. Teologinės studijos, kaip ir bet kuri kita dovana ar instrumentas, gali tapti tiek bažnyčios draugu, tiek ir priešu, žiūrint, kaip tuo naudojamasi. Kita vertus, nėra nė vieno krikščionio „be teologijos“, nes teologija, paprastai kalbant, yra tikėjimo apmąstymas. Tai glaudžiai susiję: koks tikėjimas, tokia ir teologija. Ir viena ir kita turi tuos pačius tikėjimo šaltinius: Šventąjį Raštą, krikščioniškąją tradiciją, kuri mums padeda (arba trukdo) jį pažinti, ir mūsų mąstymo būdą, arba protą. Tai, ką ir kaip mes tikime bei mąstome, vienaip ar kitaip ateina iš šių šaltinių.
Kai prieš keliolika metų Vilniuje taip pat vyko Tarnystės mokykla, ne vienas ją baigęs tapo ganytoju. O ko tikimasi iš šią mokyklą baigusių absolventų?
Tarnystės mokykla, veikusi 1999-2001 metais, davė postūmį pastoracinės tarnystės skleidimuisi mūsų Bendrijoje. Anuomet buvo pereita nuo bendruomenių lankymo „iš centro“, pasitelkus Lietuvos misijos pamokslininkus, prie pastoracinės tarnystės bendruomenėse per vietinius pastorius ir vyresniuosius. Kartu imta kelti tam tikrus kriterijus pastoriams, vyresniesiems ir pamokslininkams. Tai išties teisinga ir aktualu, nes Šventasis Raštas brėžia tarnautojams, ypač Dievo žodžio tarnams, aukštesnius standartus. Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, tiksliai perteikiančiu tiesos žodį (2 Tim 2, 15). Todėl tikimasi, kad tiek studijuojantys, tiek baigusieji naująją Tarnystės mokyklą šių standartų atkakliai sieks ir atnaujins savo Biblijos žinias, geriau supras savo tikėjimą bei mokysis juo dalintis su kitais. Viliamės, kad Tarnystės mokykla sustiprins mūsų brolius ir seseris, tarnaujančius skirtingose bažnyčios laukuose, padės skleistis dovanoms, padrąsins pašauktus Dievo žodžio skelbėjus ir mokytojus. Neatmetame galimybės, kad Tarnystės mokykla gali tapti akstinu tolimesnėms studijoms.
Taip pat noriu paklausti kaip EBI dekano ir šios mokyklos vadovo - ar nesvarstoma galimybė mokytis neakivaizdiniu arba nuotoliniu būdu?
Patikslinu, jog EBI vadovo pareigas eina rektorius Valdas Vaitkevičius, o aš, kaip dekanas, akademinių studijų vadovas, esu atsakingas už mokymą Vilniaus studijų centre. 2015 metų rudenį kviesime norinčius studijuoti į naujai renkamą pirmą kursą. Klausimas dėl galimybės mokytis per atstumą arba neakivaizdiniu būdu nėra naujas. Apie tai jau esame kalbėję, ir manau, kad tai visiškai įmanoma.
Dariau, noriu užduoti paskutinį klausimą, kurio atsakymas, tikiu, suteiks mums daugiau progų palaikyti tave maldose: Kaip jautiesi ganytojo tarnystėje, su kokiais iššūkiais susiduri ir ko labiausiai trokšti, galvodamas apie bažnyčią?
Ganytojiška tarnystė man nėra nauja - pastoriumi buvau paskirtas po antrosios Tarnystės mokyklos laidos ir tarnauju nuo 2001 metų. Tiesiog pasikeitė tos tarnystės apimtys ir formatas. Dabar tai ne tik užsiėmimas po darbo, bet ir pats darbas. Iššūkis toks, kad kol kas nesuvokiu savo darbo laiko ir nesugebu „atsijungti“, nubrėžti linijos tarp bažnyčios ir savo asmeninio gyvenimo. Dažnai geriausios mintys ir kūrybinis įkvėpimas ateina ne „darbo metu“ ir mano šeima ima vis dažniau tai kritiškai pastebėti... Jaučiu, kad turiu daugiau skirti laiko tiek jai, tiek savo asmeniniam gyvenimui ir pamaldumui. O už bažnyčią nepaliauju dėkoti, nes niekur kitur nesu patyręs tiek nuoširdžios meilės. Kristus ir toliau mane gano ir globoja per ją kaip ir kiekvieną iš mūsų. Pirmiausia esu Dievo vaikas ir brolis Kristuje. Štai ir dabar noriu padėkoti už puikius klausimus ir suteiktą galimybę pasidalinti Tarnystės mokyklos idėja. Džiaugiuosi, kad, vos užgimęs, šis sumanymas susilaukia susidomėjimo, klausimų ir palaikymo. Nuoširdžiai dėkoju už tai.
Kalbino Aurelija Umbrasienė