Siekiant atnaujinti protą, svarbiausia yra Rašto studijos. Tai padeda mums tinkamai reaguoti į Dievo žodžio tiesas. Studijuoti Raštą - tai ne tik skaityti, bet ir aktyviai stebėti Raštą, interpretuoti bei pritaikyti.
Tai apima ir religinius pamąstymus apie gamtos grožį, jos sudėtingumą, ir talentingų praeities bei dabarties rašytojų bei mokytojų pastebėjimus.Savo kilme, išlikimu, žinia ir poveikiu Biblija yra unikali. Tai harmoninga ir vieninga atpirkimo žinia, kurią skirtingomis aplinkybėmis skirtingi autoriai užrašė skirtingomis literatūros formomis. Ji stebuklingai atlaikė laiko išmėginimus, persekiojimus, kritiką ir liko pačia perkamiausia knyga visame pasaulyje. Biblijos žinia vienintelė atveria amžinąjį Dievo planą ir gyvybę teikiančią žinią. Biblija pakeitė istorijos kryptį, pasiekė daugiau žmonių ir pakeitė daugiau gyvenimų nei bet kokia kita knyga.
Deja, daugeliui tikinčiųjų Biblijos studijos asocijuojasi su nuobodžiu darbu. Apsiribodami paprastais pavyzdžiais jie niekada neparagavo tikro jos turinio skonio. Egzistuoja dvi šios problemos priežastys: geros motyvacijos ir tinkamo metodo trūkumas. Šis straipsnis, viliuosi, padės įveikti visas vaisingo Biblijos studijavimo kliūtis.
Turėti Bibliją yra didžiulė atsakomybė - kam daug duota, iš to bus daug pareikalauta (Lk 12, 48). Nepakanka vien turėti Šventąjį Raštą, reikia ir žinoti, kas ten rašoma, ir ne tik paprasčiausiai žinoti, bet ir tikėti, ne tik paprasčiausiai tikėti, bet ir paklusti. Tad pažvelkime į Biblijos studijų tikslą, sąlygas, principus, procesą ir praktiką.
Biblijos studijų tikslas
Durys į naują sferą
Raštai teigia, jog egzistuoja ne tik regimoji, bet ir neregimoji sritis. Regimoji karalystė arba sritis yra matoma realybė, pasaulis, kurį pažįstame savo protu ir penkiais pojūčiais. Jei neturėtume dieviško apreiškimo, mes būtume įkalinti šiame lygmenyje ir neturėtume jokios galimybės prasiveržti į antrąją - neregimąją karalystę. Reliatyvaus ir laikino lygmens apriboti, mes negalėtume atrasti trokštamos prasmės ir tikslo, kurie gali kilti tik iš begalinio, absoliutaus, amžinojo lygmens. Neturėtume ir jokios vilties rasti atsakymus į esminius gyvenimo klausimus: Kas aš esu? Iš kur aš atėjau? Kodėl aš esu čia? Kur aš einu?
Dievas davė mums savo Žodį, kad išvaduotų mus iš šios tamsybių sferos ir perkeltų mus į šviesos karalystę - savo mylimo Sūnaus karalystę (Kol 1, 13). Biblija apreiškia žmonėms visą Viešpaties sukūrimo ir atpirkimo plano užmojį. Tik jos puslapiuose galime rasti bendrą mūsų praeities, dabarties ir ateities perspektyvą bei suvokti stulbinamą savo naujos tapatybės - visais dvasiniais palaiminimais Kristuje palaimintųjų (Ef 1, 3) - reikšmę.
Jei reguliariai gersime iš gilaus Dievo žodžio šaltinio, palaipsniui visa mūsų vertybių sistema pasikeis - iš laikinosios į amžinąją. Rašto studijos nukreips mūsų mintis į tai, kas aukštybėse (Kol 3, 2), į viso, tiek biologinio, tiek dvasinio gyvenimo šaltinį. Tai įgalins mus žiūrėti ne tik į tai, kas regima, bet ir į tai, kas neregima, nes kas regima yra laikina, o kas neregima - amžina (2 Kor 4, 18).
Tai yra išminties esmė - įsijungti į nematomos realybės sferą, atrasti amžinąją karalystę ir gyventi šviesoje, patiriant Viešpaties meilę. Laikydamiesi Biblijos pamokymų ir principų, mes įgyjame pačių svarbiausių įgūdžių: gebėjimą visose gyvenimo srityse gyventi paklūstant Karaliui. Biblija neliepia mums gyventi ir mokytis; ji ragina mus mokytis ir gyventi.
Kelias į geresnį gyvenimą
Yra kelios priežastys panirti į Bibliją ir leisti Žodžiui mus persmelkti.
1. Žodis maitina ir augina. Biblija buvo parašyta ne tik tam, kad mus informuotų, bet tam, kad mus pakeistų. Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui (2 Tim 3, 16-17). Nors Biblija yra Gyvojo Dievo įkvėptas apreiškimas, tam, kad ji darytų poveikį mūsų gyvenimui, reikalingas mūsų atsakas. Raštai iš tiesų „naudingi mokyti", tačiau Rašto tiesos turi pasiekti ne tik galvą, bet ir širdį, kad atliktų darbą, kuriam ir buvo skirtos.
Dievas myli mus ir trokšta mums didžiausios gerovės - kad taptume panašūs į Jo Sūnų. Dinamiškas ryšys su Jo Žodžio tiesa aprūpins mus dvasiniu maistu, kuris reikalingas augant, bręstant ir panašėjant į Kristų.
Pratimas: Jei nori atsekti Dievo pažinimo ir Jo pažadų progresyvų poveikį tikinčiojo gyvenimui, studijuok 2 Pt 1, 2-8.
2. Žodis formuoja naujus prioritetus ir vertybes. Rašto studijos gali išvaduoti mus iš laikinosios perspektyvos vergijos ir atverti mums amžinųjų vertybių sistemą. Jei sieksime atnaujinti protą Jo Žodžiu (Rom 12, 2), mūsų mąstymas ir elgesys vis labiau atitiks Dievo požiūrį. Mes pradėsime vertinti tai, ką vertina Jis. Vadovaudamiesi Dievo vertybių sistema, mes atrasime džiaugsmą, o jei remsimės šio pasaulio vertybėmis, galiausiai nusivilsime (žr. Ps 5, 11; 16, 5-8; 105, 3-4; Jer 9, 23-24; Mt 6, 33; 2 Kor 4, 16-18; Fil 1, 21; Kol 1, 10-12).
3. Tai - pagalba išmėginimų metu. Rašto studijos yra tarsi prevencinė priemonė prieš įvairias ligas. Biblija mus iš anksto įspėja apie tai, kokių pagundymų galime tikėtis (Pat 4, 10-27; 5, 1-23; 1 Jn 2, 15-16), atskleidžia gundymo procesą (Jok 1, 12-17) ir parodo mums, kaip elgtis, patekus į pagundymą (1 Kor 10, 13; Ef 6, 10-18).
4. Tai - pagalba darant sprendimus. Raštai apreiškia Dievo valią praktiškai kiekvienai gyvenimo sferai. Biblijos įsakymų, draudimų bei principų pažinimas suteiks mums išminties, padės darant sprendimus, formuojančius mūsų žemiško gyvenimo kryptį (Ps 119, 105; Pat 1, 2-5), ir atskleis dievišką perspektyvą, įgalinančią mus teisingai reaguoti į aplinkybes ir pakilti virš jų (Jok 1, 5).
5. Žodis padeda pažinti Dievą. Biblija yra progresyvus mūsų Kūrėjo asmens, charakterio, proto, meilės ir valios apreiškimas. Negalime viltis pažinti Jį ir Jo kelius, jei neskirsime laiko Jo Žodžiui.
Pratimas: Beveik kas trečia 119 psalmės eilutė kalba apie Dievo žodį (Dievo įstatymus, įsakus, pamokymus, pažadus, liudijimus, įstatus, sprendimus, potvarkius, įsakymus ir žodžius). Perskaityk šią psalmę ir užsirašyk savo pastebėjimus apie naudingą Rašto poveikį, vystant bendravimą su Dievu.
6. Žodis padeda pažinti save. Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus (Hbr 4, 12). Biblija prasiskverbia pro mūsų išorinį įvaizdį ir atveria slaptus mūsų motyvus bei planus (1 Sam 16, 7). Kai mes jį skaitome, Žodis tampa veidrodžiu, atskleidžiančiu mūsų tikrąjį charakterį, parodo, kur mes apgaudinėjame save, ir ragina keistis (Jok 1, 21-25).
Biblijos studijoms būtinos sąlygos
Planas
Net jei asmuo suvokia didžiulę veikiančio Žodžio pažinimo reikšmę savo gyvenime, Biblijos studijos vis dar gali atrodyti nepatraukliai dėl neigiamos patirties praeityje. Žmogus gali būti įkvėptas tai daryti, tačiau gali būti netinkamų metodų auka.
Kai žmonės apgraibomis mėgina eiti nesistemingo požiūrio į Raštą tamsoje, nenuostabu, kad Biblijos studijavimas atrodo nemalonus ir užima pačią žemiausią vietą jų gyvenime. Požiūris tiesiog besti ir nepataikyti į Biblijos ruletę neteikia dvasinio peno. Nesugebėdami suvokti ir pritaikyti Rašto tiesų praktiškai bei prasmingai, tikintieji pražiopso visą Biblijos tiesų tyrinėjimo ir atradimo naudą. Štai kodėl tiek daug krikščionių pažįsta Bibliją tarsi „iš antrų rankų" ir remiasi išimtinai mokytojų bei pamokslininkų pasakojimais.
Skyriuose apie Biblijos studijų procesą bei praktiką pateiksime planą, kuris padės jums naudingiau praleisti laiką studijuojant Žodį.
Disciplina
Nors studijuojant Raštus, mums reikia plano arba metodo, joks Biblijos studijų metodas nebus efektyvus be tam tikros disciplinos ir pastovumo. Jei mes įsitikinę, jog laikas, praleistas studijuojant Dievo žodį, yra vertingas (teisinga motyvacija), ir suvokiame, jog studijos gali būti vaisingos (tinkamas metodo pasirinkimas), vienintelė kliūtis, trukdanti mums pradėti ir gundanti sustoti, yra inercija.
Iškasti dvasines tiesas iš Raštų kasyklų reikia laiko. Nors tai yra prieinama visiems, mes turime dėti pastangas, kad tas tiesas atrastume. Dividendai verti pastangų: pastovus laikas, praleistas studijuojant Žodį, formuos mūsų požiūrį į pasaulį ir į gyvenimą, tačiau tam reikalingas nuoseklumas ir pasišventimas.
Priklausomybės suvokimas
Mums reikalingas Biblijos studijų planas, būtina ir disciplina, kad tai taptų mūsų gyvenimo įpročiu. Tačiau iš to bus mažai naudos, jei sąmoningai nesuvoksime savo priklausomybės nuo Šventosios Dvasios mokymo ir apreiškimo (Jn 16, 13-15). Nagrinėdami Raštus, turime suderinti discipliną (žmogaus atsakomybę) ir priklausomybę (Dievo suverenumą). Savo pačių jėgomis mes negalime tinkamai suprasti ar reaguoti į biblines tiesas - tam reikia Dievo malonės.
Pratimas: Kas 1 Kor 2, 6-16 sakoma apie Šventosios Dvasios vaidmenį, siekiant suprasti Dievo apreiškimą?
Atsakas
Nepakanka vien tik atverti Dievo žodį, turime atsiverti Jo Žodžiui. Jokūbas ragina būti Žodžio vykdytojais, ne vien save apgaudinėjančiais klausytojais (Jok 1, 22). Tai reikalauja mūsų atsako į apreikštas tiesas. Jei nepaklusime apšviestai ir mus pasiekusiai tiesai, šviesos matysime vis mažiau (Mk 4, 23-25). Koks teisingas šis posakis: Paklusnumas šviesai šviesą sustiprina, bet atmesta šviesa paskandina tamsoje.
Išgelbėjimas prasideda nuo atsako į Raštuose apreikštą Kristaus asmenį ir Jo darbą. Šventieji Raštai gali „tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje" (2 Tim 3, 15). Nekrikščionys negali „priimti to, kas yra iš Dievo Dvasios" (1 Kor 2, 14), nes jie neturi Dvasios. Kol žmogus neturi bendrystės su Dievu, jis negali suprasti Jo Žodžio. Ir ši mūsų bendrystė turi augti, kad augtų ir mūsų gebėjimas suprasti Raštus. Mūsų bendravimas su Viešpačiu priklauso nuo mūsų paklusnumo (Jn 15, 14-15). Neklusnūs krikščionys negali priimti stipraus Žodžio maisto (1 Kor 3, 1-3). Kaip pastebėjo G. Campbellas Morganas, jei tęsiame daryti tai, dėl ko buvome įspėti, Biblija mums tampa užantspauduota knyga, ir mes negalime jos nei pažinti, nei iš jos mokyti.
Nuoširdumas
„Šventasis Raštas yra nekintantis Dievo žodis, prie kurio žmogus turėtų prisirišti, o ne siekti jį „pririšti" prie savo paties idėjų" (Jean Danielou). Biblijos tiesa yra radikali, ir mes dažnai gundomi ją pritaikyti prie savo išankstinės nuomonės, tačiau taip susilpniname jos žinią, kad jaustumės patogiau. Turime būti nuoširdūs prieš Dievo žodį. Tai reiškia atvirumą naujoms įžvalgoms bei pasiryžimą atsisakyti puoselėtų pažiūrų. „Kol rūpestingai neištiriame mūsų požiūrį sudarančių slaptų prielaidų ir neieškome unikalaus Dievo požiūrio, būtino, norint suprasti Raštus, esame pasmerkti nesusipratimams. Neteisingai supratę Raštus galvosime, kad Biblija yra nuvilianti knyga" (Lawrence O. Richards).
Atskleidimo būtinybė
Aš nevengiau jums paskelbti visų Dievo nutarimų (Apd 20, 27). Mes turime patys atsiverti Dievo valiai ir atverti ją kitiems, o tai reikalauja visapusiško žvilgsnio į visą Bibliją. Bibliją sudaro penkios pagrindinės dalys: Senojo Testamento istorinės knygos, poetinės knygos, pranašų knygos ir Naujojo Testamento istorinės knygos (Evangelijos ir Apaštalų darbai) bei laiškai. Jei apsiribosime tik viena iš šių kategorijų (pavyzdžiui, tik Evangelijomis arba laiškais) ir vengsime kitų, kentėsime nuo „nesubalansuotos dietos" ir mūsų požiūris bus iškreiptas.
Biblijos studijų principai
Taisyklės
1. Laikyk Bibliją „užbaigta" knyga; tai - įvairovės vienovė. Mėgink susieti kiekvieną studijuojamą knygą su centrine Rašto tema - mylinčio Dievo planu išgelbėti ir atstatyti netobulus žmones, panaudojant tobulą savo Sūnaus darbą.
2. Biblija yra knyga, kurią skaitydami turime prisiminti, jog tai - vis labiau atsiskleidžiantis apreiškimas. Yra sakoma: „Naujasis Testamentas paslėptas Senajame, o Senasis apreikštas Naujajame."
3. Nelaikyk Biblijos vadovėliu. Tai nėra paprasčiausias tyrinėjimo objektas, bet neginčijama tiesa, kuriai reikia paklusti. Žiūrėk į ją pagarbiai, nuolankiai, atidžiai ir stenkis priimti. Dievo Dvasia ją atgaivina, ir ji turi jėgą pakeisti gyvenimą. Ji - patikima ir neišsemiama. Jos puslapiuose visada atrasi „gyvas" tiesas ir, kuo giliau kasies, tuo daugiau įžvalgų atrasi. Ji gali pakeisti mūsų mąstymą ir palaipsniui vesti mus nuo žmogiško prie dieviško požiūrio.
Pratimas: Įkvėpimas buvo apibrėžtas taip: „Tai - Dievo vadovavimas žmonėms taip, kad jie, naudodami savo individualias savybes, sukomponavo ir be klaidų užrašė Jo apreiškimą žmonėms" (Charles C. Ryrie). Perskaityk šias eilutes ir trumpai apibūdink, kaip kiekviena jų padeda tau suprasti įkvėpimą: Jer 30, 2; Mt 5, 17-18; 15, 4; Jn 10, 35; 17, 17; Apd 28, 25; 2 Tim 3, 16-17; 1 Pt 1, 10-12; 2 Pt 1, 20-21; 3, 15-16; Apr 22, 19.
4. Leisk Biblijai kalbėti pačiai. Patys Raštai yra geriausi interpretuotojai ir komentatoriai. Tai reiškia:
a) neaiškias eilutes interpretuok aiškių eilučių šviesoje. „Grumdamasis" su sudėtinga eilute, pasinaudok nuorodomis į kitas eilutes, kurios apie tą patį dalyką kalba paprasčiau.
b) Tikra biblinė doktrina vienu ar kitu klausimu apima viską, ką Žodis apie tai sako. Lygindami vienas Rašto eilutes su kitomis, mes laviname savo teologinį supratimą.
5. Kiekvieną eilutę interpretuok jos tiesioginio konteksto (ankstesnių ir vėlesnių eilučių, paragrafų, skyrių) ir plataus konteksto (knygos, Testamento, visos Biblijos) šviesoje. Jei eilutė tiriama atsižvelgiant į kontekstą, iškreipti jos prasmę, nėra lengva, bet ištraukta iš konteksto eilutė gali būti aiškinama netinkamai.
6. Perskaityk tekstą ir visų pirma interpretuok jį tiesiogiai, pažodžiui. Nesistenk įžvelgti kokios nors dvasinės, simbolinės ar alegorinės prasmės, jei kontekstas nerodo, kad čia yra vartojamas palyginimas, kokie nors simboliai ar vaizdingas posakis. Paprastai eilutė turi tik vieną interpretaciją, nors gali būti pritaikoma daugeliu būdų.
7. Prisimink ir kultūrinę bei istorinę aplinką. Tai, kartu su papročiais ir geografija, padės tau suvokti studijuojamą Rašto dalį. Iškelk klausimą: „Ką ši eilutė reiškė to laikmečio ir kultūros žmonėms?"
Tyrinėjimas
1. Studijuojant Bibliją, kaip ir meldžiantis, svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir vietą, kad galėtume tai daryti nuosekliai. Pastovumas yra būtinas, siekiant ir teorinio, ir praktinio Dievo žodžio pažinimo. Įsiklausyk į šį D. L. Moody pareiškimą: „Viename iš mūsų susirinkimų vienas žmogus pasakė, jog jis vylėsi, kad kelių susirinkimų pakaks visam jo gyvenimui. Pasiūliau jam pamėginti per pusryčius prisivalgyti tiek, kad pakaktų visam jo gyvenimui. Tai dažna žmonių daroma klaida: jie bėga į religinius susirinkimus ir galvoja, kad čia ir bus atliktas visas darbas. Tačiau jei jie patys asmeniškai nesieks artimiau pažinti Dievo žodžio, visas įspūdis išgaruos per tris mėnesius."
2. Nesirink studijoms atsitiktinių eilučių. Rinkdamasis temas, skyrius ir knygas stenkis būti sistemingas, kad tai apimtų visas Rašto dalis ir kiekvieną tavo gyvenimo sritį. Kurk savo studijas taip, kad neaukotum kokybės dėl kiekybės, užsibrėždamas neįmanomus tikslus. Geriau studijuok po nedidelę ištrauką, kad pajėgtum jas gerai suprasti.
3. Nesiremk tik vienu vertimu. Gerai yra ir gilesnėms studijoms, ir mokymuisi mintinai, ir apmąstymams naudoti vieną pagrindinį vertimą, tačiau kartkartėmis atsiversk ir kitus Biblijos vertimus. Kai kurie vertimai labiau tinka bendram skaitymui, kiti - detalioms studijoms.
4. Rink informaciją iš teksto, užduodamas tiek klausimų, kiek įmanoma, ir, ieškodamas atsakymų į juos, atlik būtinus tyrinėjimus. Tai neleis tau būti paviršutiniškam ir privers tave raustis gilyn į Žodį.
5. Naudodamasis surinkta informacija, apibrėžk, ką autorius turėjo omeny. Kokius principus atradai? Kokias išvadas gali padaryti?
Atsakas
Net vykdant visas taisykles, įsitraukus į sąžiningą ir nuoseklų tyrimą, atrandant nuostabius principus, galime nesuvokti Biblijos studijų esmės. Dievas įkvėpė Raštus ne tam, kad mes sukauptume didžiulius informacijos lobius, bet „kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui" (2 Tim 3, 17). Irvingas L. Jensenas yra pastebėjęs: „Svarbu ne tai, kiek kartų tu perskaitei Bibliją, bet kiek kartų Biblija „perskaitė" tave." Mes turime atsiverti tam, ką išmokome, leisdami Dievui keisti mūsų nuostatas, jausmus ir veiksmus. Tik tada mūsų Žodžio studijos pašlovins Dievą.
(Bus daugiau)
Iš www.bible.org
vertė Lina Tamonytė ir Jurgita Ratautienė