- tai atitinka K. Burbulio šios eilutės vertimą: „<...> nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen.“
Ačiū už atsakymą,
Giedrius
Gerb. Giedriau, skirtumai jūsų minimuose vertimuose atsirado dėl to, kad jie yra atlikti skirtingais laikotarpiais ir remiantis anuomet žinomais skirtingais Naujojo Testamento rankraščiais. Nežinau, kokį vokišką vertimą turite omenyje, bet pagal jūsų minimą paskutinę eilutę, kuria baigiasi malda „Tėve mūsų“, spėju, kad tai veikiausiai vienas iš ankstyvesniųjų (galbūt M. Liuterio) vertimų. Būtent ankstyvesniesiems vertimams yra būdinga tokia maldos pabaiga. Kaip pavyzdį galima pateikti Karaliaus Jokūbo vertimą (KJV), Biblijos vertimą į anglų kalbą, pasirodžiusį 1611 m. Anglijoje. Šiuo vertimu rėmėsi ir K. Burbulys, atlikdamas savąjį, štai kodėl jame yra vadinamasis liturginis intarpas. Jis yra tik Evangelijoje pagal Matą, Evangelijoje pagal Luką jo nėra. Taip veikiausiai yra dėl to, kad ši Evangelija yra skirta visų pirma krikščionims, kilusiems iš judėjų, tarp jų ji labiausiai buvo paplitusi, o jų tradicijoje buvo priimta maldas į Dievą užbaigti šlovinimu.
Č. Kavaliausko vertimas atliktas XX a., remiantis jau gerokai didesniu rankraščių skaičiumi. Kadangi daugelyje rankraščių liturginio intarpo nėra, jis pagrindiniame tekste nepateikiamas, pateikiamas tik išnašose paminint, kad kai kuriuose rankraščiuose yra prierašas: „<...> nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius.“
Baigiant reikia paminėti, jog panašių smulkių neesminių skirtumų rankraščiuose, kurie atsispindi ir vertimuose, yra ir daugiau.
Pagarbiai,
Pastorius Valentinas Ivanovas
484 | 2014 09 18 | Skirtingi Biblijos vertimai
Sveiki, kodėl skiriasi Biblijos vertimai? Katalikų kunigo Č. Kavaliausko Biblijos vertime malda „Tėve mūsų“ (Mato 6, 13) baigiama žodžiais: „...bet gelbėk mus nuo pikto.“ O vokiškoje Biblijoje yra dar viena eilutė: „Denn dein ist das Reich und die Kraft und die Herrlichkeit in Ewigkeit! Amen.“
