Keista, kad tas metų skaičiai amžius taip skiriasi... Tuomet reikėtų netikėti pasaulietinėmis išvadomis, kad priešindustriniais laikais žmonės gyveno trumpiau dėl blogų gyvenimo sąlygų (bet juk išeina, kad tais laikais jie galėjo gyventi net ilgiau, nei mes gyvename šiandien?). Būčiau dėkinga, jei pakomentuotumėte.
Gita
Sveiki, Gita. Biblijoje, Pradžios knygoje, paminėti septyni vyrai, kurie išgyveno daugiau nei 900 metų. Visi jie buvo gimę dar iki Nojaus dienų tvano. Tai: Adomas, Setas, Enochas, Kainamas, Jaretas, Matūzalis ir Nojus (Pradžios knyga 5, 5-27; 9, 29). Biblijos puslapiai liudija, kad pirmojo žmogaus - Adomo - amžius buvo 930 metų, o ilgiausiai - net 969 metus - gyveno Arkos statytojo Nojaus senelis Matūzalis. Minimi dar ir kiti asmenys, kurių amžius gerokai pranoko dabar įprastą gyvenimo trukmę. Jie išgyveno 300, 400, 700 metų ar dar ilgiau (Pradžios 5, 28-31; 11, 10-25).
Teko skaityti kai kurias iškeltas hipotezes, jog prieštvaniniais laikais mūsų Žemė galėjo suktis aplink Saulę kitokia orbita, arba gal buvo kitokia metų trukmės skaičiavimo metodika. Todėl ir nugyventų metų skaičiai buvo tokie dideli. Tačiau skaitome, kad ir po tvano Nojus gyvena dar 350 m., o iš viso jo amžius buvo 950 metų (Pr 9, 28-29). Beje, jūs atkreipėte dėmesį į Dievo minimą žmogaus gyvenimą iki 120 metų (Pr 6, 3). Kai kurie Biblijos aiškintojai interpretuoja tai, kaip galimą laikotarpį iki tvano, kuris buvo duotas Nojui pastatyti arką.
Vėliau Biblijoje aprašytų žmonių amžius akivaizdžiai trumpėjo. Žydų tautos patriarcho Abraomo (apie XVIIIa. pr. Kr.) amžius buvo 175 m., o jo žmonos Saros - 127 m. (Pr 23, 1; 25, 7). Dar maždaug po 800 metų užrašytame Psalmyne skaitome tokius žodžius: Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų - aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame (Psalmė 90, 10).
Taigi stebėtinas prieš tvaną gyvenusių žmonių ilgaamžiškumas rodo, jog žmogus turėjo stulbinantį potencialą gyventi ilgai. Šiuolaikiniai metodai leidžia nuodugniau ištirti žmogaus kūną, jo sandarą ir nepaprastą gebėjimą atsinaujinti bei išgyti. Reikia pastebėti, jog Dievas sukūrė pirmuosius žmones, Adomą ir Ievą, tobulais ir nemirtingais. Deja, nuodėmė atnešė ir mirtį - visų pirma dvasinę, o vėliau ir fizinę. Štai kaip rašo apaštalas Paulius: Per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo (Rom 5, 12). Būtent dėl nuodėmės ir netobulumo mes sergame, senstame ir mirštame. Atsiradus nuodėmei, žmonių amžius sutrumpėjo ne staiga, bet tikriausiai palaipsniui, iki šiandien mums žinomo vidurkio - 70-80 metų, o žmonės, nugyvenantys 100 ir daugiau metų, jau yra išskirtiniai atvejai, fenomenai.
Biblija yra ir Dievo atpirkimo plano aprašymas. Atėjęs į Žemę, Dievo Sūnus Jėzus Kristus miršta ant kryžiaus, kad, sumokėjęs kainą už mūsų nuodėmes, tuo pačiu grąžintų mums tai, ką buvome praradę - bendrystę su Kūrėju Dievu ir amžinąjį gyvenimą. Šiuo metu - mūsų sieloms, o per prisikėlimą iš numirusiųjų ir mūsų kūnams. Jėzus skelbė: Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą (Jn 5, 24). O taip pat: Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius (Jn 11, 25-26).
Taigi tenka susitaikyti su ta amžiaus riba, kuri mums duodama žemiškam gyvenimui, ir tikėti Jėzumi, kaip savo Gelbėtoju, kad pasiektume kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
Su pagarba,
pastorius Gintautas Gruzdys
487 | 2014 11 09| Gyvenimo trukmė Biblijoje
Seniau, anot Senojo Testamento, žmonės gyvendavo apie 900 metų. Vėliau, anot Biblijos, Dievas sutrumpina žmogaus gyvenimą iki 120 metų. Iš tiesų kartais išgirstame apie tokius rekordus (pvz.: 119, 120 metų japonai), bet juk šiais laikais ir 80 m. sulaukti yra gana daug.
