Petras, Jėzaus Kristaus apaštalas, ateiviams, pasklidusiems Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje, išrinktiems išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventinimu, kad būtų klusnūs ir apšlakstyti Jėzaus Kristaus krauju. Tepadaugėja jums malonė ir ramybė!
Tebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai, nenykstančiam, nesuteptam ir nevystančiam palikimui, kuris paruoštas jums danguje (1 Pt 1, 1-4).
1 eil. - išsamiau apie autorių ir parašymo datą žr. įvade. Jėzaus Kristaus apaštalas Petras priklausė grupei ypatingų asmenų, kuriuos Kristus asmeniškai pašaukė (Mt 10, 1-4) ir įgalino (Jn 20, 19-23). Jie tarnavo drauge su Kristumi ir po Jo prisikėlimo (žr. komentarą 1 Pt 5, 1). Jų tarnavimo pagrindu buvo sukurta Bažnyčia (žr. komentarus Apd 2, 42; Ef 2,20). ...ateiviams - taip vadinosi klajūnai, netekę nuosavybės svetimoje šalyje, laikini gyventojai ar kitataučiai. Kaip ir visi tikintieji jie taps amžinojo dangiškojo miesto gyventojais (Fil 3, 20; Žyd 13, 13-14). ...pasklidusiems - jeigu šis žodis buvo vartojamas drauge su graikų kalbos žymimuoju artikeliu, jis reiškė žydus, iš Izraelio išsklidusius po visą pasaulį (Jn 7, 35; Jok 1, 1). Tačiau šiame tekste šis žodis vartojamas be artikelio, taigi jis reiškia dvasinius ateivius, svetimuosius šioje žemėje, visai nesvarbu, ar jie žydai, ar pagonys (plg. 1 Pt 1, 17; 2, 11), t. y. bažnyčią Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje. Petro leiškas adresuotas bažnyčioms, įsikūrusioms šiuolaikinės Turkijos teritorijoje išsidėsčiusiose provincijoje, kurios tuo metu priklausė Romos imperijai.
2 e. - išrinktiems, šis graikų kalbos žodis reiškia „pakviestiems“. Jis taip pat reiškia „išrinkti“ arba „atskirti“. Senajame Testamente jis buvo vartojamas kalbant apie Izraelį (Įst 7, 6), kai buvo nurodoma, kad Dievas išsirinko Izraelį iš visų pasaulio tautų tam, kad izraelitai Juo tikėtų ir Jam priklausytų (plg. Įst 14, 2; Ps 104, 43; 134, 4). Šiame tekste minėtas žodis reiškia krikščionis, kuriuos Dievas išsirinko išgelbėjimui (žr. Rom 8, 33; Kol 3, 12; 2 Tim 2, 10). Jis reiškia ir tuos, kurie priims Kristų gedulo laikotarpiu Mt 24, 22-24), bet šventus nekritusius angelus (1 Tim 5, 21). Priminimas, kad jie yra išrinkti Dievo, buvo didelė paguoda persekiojamiems krikščionims (žr. komentarą Ef 1, 3-14). ...numatymu - šis graikiškas žodis vartojamas ir 20 eilutėje (numatytas). Abiejose eilutėse jis susijęs ne su žinojimu, kas vyks ateityje, o su Dievo pažinimu. Dievas padarė veiksmingus išgelbėjimo santykius, nors apie išgelbėjimą Jis jau buvo paskelbęs prieš laikų pradžią. Krikščionys numatyti išgelbėjimui taip, kaip Kristus dar prieš pasaulio sutvėrimą jau buvo numatytas tapti auka už nuodėmės (žr. Apd 2, 23). Numatymas reiškia, kad Dievas iš anksto planavo, tačiau tai nereiškia, kad Jis iš anksto stebėjo (žr. Iš 33, 17; Jer 1, 5; Am 3, 2; Mt 7, 23). Taigi Dievas suplanavo ir numatė kiekvieno krikščionio išgelbėjimą (žr. komentarus Rom 8, 29; Ef 1, 4). Dvasios pašventinimu - tai reiškia „pašvęsti“, „atskirti“. Išrinkimo tikslas - išgelbėjimas, kuris išrinktiesiems suteikiamas Šventosios Dvasios pašventinimu. Šventoji Dvasia daro Dievo išrinktuosius šventais, atskirdama juos nuo nuodėmės ir netikėjimo tikėjimui ir teisumui (žr. 1 Tes 1, 4; 2 Tes 2, 13). Pašventinimas prasideda nuo išteisinimo (kai nusidėjėlis paskelbiamas teisiu Dievo akivaizdoje, nes per malonę nusidėjėliui įskaitomas Kristaus teisumas, žr. Fil 3, 9) ir toliau tęsiamas apvalymu, kuris trunka iki pašlovinimo - to meto, kai krikščionys išvys Jėzų veidas į veidą. ...klusnūs - tai rodo, kad tikintieji atskirti nuo nuodėmės Dievui, kad galėtų paklusti Jėzui Kristui. Tikrasis išgelbėjimas gimdo paklusnumą Kristui (plg. Ef 2, 10; 1 Tes 1, 4-10). ...apšlakstyti Jėzaus Kristaus krauju - šis posakis grindžiamas Mozės Įstatymu, kai Izraelio tauta buvo apšlakstoma aukos krauju, kaip taip simboliškai sutvirtinant jų sandorą su Dievu. Jie pažadėjo paklusti Dievo žodžiui (žr. komentarą Iš 24, 3-8). Panašiai ir Naujajame Testamente tikėjimas ant kryžiaus pralietu Kristaus krauju ne tik atnaujina Dievo pažadą tikintiesiems apie visišką išpirkimą iš nuodėmes, bet ir patvirtinta tikinčiųjų sandorą su Dievu, kai jie pasižada paklusti Viešpačiui ir Jo žodžiui.
3 e. - mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, Senajame Testamente Dievas buvo vadinamas Kūrėju ir Atpirkėju, kartkartėmis Jis buvo vadinamas ir Tėvu, tačiau retai. Kristus Evangelijose visuomet vadino Dievą savo Tėvu (pvz., Jn 5, 17). Vienintelė išimtis - Jo atsiskyrimas nuo Tėvo ant kryžiaus (Mt 27, 46). Taip elgdamasis Kristus skelbė esąs vienos prigimties su Tėvu (plg. Mt 11, 27; Jn 10, 29-39; 14, 6-11; 2 Kor 1-3; Ef 1, 3, 17; 2 Jn 3). Žodžiu „mūsų“ Petras atskleidžia artimą krikščionių ryšį su Dievo - visatos kūrėju per Jo Sūnų (plg. 1 Kor 6, 17). Tai svarbi tiesa, kurios neturėtų užmiršti krikščionys, patirdami kentėjimus. ...iš savo didžio gailestingumo - Dievas dovanojo žmogui šlovingą išgelbėjimą tik todėl, kad Jis gailestingas. Nusidėjėliams reikia Dievo malonės, nes jų, kaip nusidėjėlių padėtis apgailėtina, jie nusivylę ir nelaimingi (plg. Ef 2, 4; Tit 3, 5; taip pat žr. Iš 34, 6; Ps 107, 5; Iš 27, 4; Rd 3, 22; Mch 7, 18). ...atgimdė mus - Dievas atgimdė mus iš aukšto išgelbėjimui. Kai nusidėjėlis ateina pas Kristų ir tikėjimu Jį priima, jis gimsta į Dievo šeimą ir gauna naują prigimtį (žr. komentarą 23 eil.; Jn 1, 13; 3, 1-21). ...gyvai vilčiai - gyva viltis yra amžinasis gyvenimas. Viltis reiškia tikrumą ir optimizmą. Ji 1) ateina iš Dievo (Ps 42, 5); 2) yra malonės dovana (2 Tes 2, 16); 3) slypi Evangelijos žinioje (Rom 15, 4); 4) yra suvokta tikrovė (1 Pt 3, 15), garantuota Jėzaus Kristaus prisikėlimu (Jn 11, 25-26; 14, 19; 1 Kor 15, 17); 5) krikščionyje ją įtvirtina Šventoji Dvasia (Rom 15:13); 6) viltis apsaugo tikinčiuosius nuo šėtono išpuolių (1 Tes 5, 8); 7) tvirtėja išmėginimuose (Rom 5, 3-4); 8) teikia džiaugsmą (Ps 145, 5), ir 9) išsipildys Kristui sugrįžus (Tit 2, 13).
4 e. - ...palikimui: Petras persekiojamiems krikščionims atskleidžia, kaip per išbandymus išvysti jiems paruoštą amžinąjį palikimą. Šis palikimas - tai gyvenimas, teisumas, džiaugsmas, ramybė, tobulumas, Dievo buvimas, šlovingas bendravimas su Kristumi, apdovanojimai ir visa kita, ką Dievas paruošė krikščionims danguje (žr. 5 eil.; plg. Mt 25, 34; Apd 26-18; Ef 1, 11; Kol 1, 12; Žyd 9, 15; taip pat Ps 15, 5; 22; 25; 71; Rd 3, 24). Pagal Ef 1, 14, Šventosios Dvasios buvimas yra mūsų paveldėjimo garantas. ...nenykstančiam - šis palikimas negali išnykti arba nuvysti. Šis žodis buvo vartojamas šnekamojoje graikų kalboje ir reiškė tai, kas nebuvo sunaikinta priešų armijos (žr. Mt 6, 19-21) ...nesuteptam - reiškia nesuteptą, nesuterštą blogiu. Nesuteptas krikščionio paveldas sudaro kontrastą su žemiškuoju paveldu, kuris genda ir nėra tyras. ...nevystančiam - šis žodis vartojamas kalbant apie gėles, kurios greitai džiūsta ir vysta. Žemiškasis paveldas visuomet vysta, o tačiau amžinasis krikščionių paveldas neturi savyje irimo.
Dievo jėga per tikėjimą jūs esate saugomi išgelbėjimui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu laiku. Tuo džiaukitės, nors dabar, jei reikia, trumpai kenčiate įvairiuose išmėginimuose, kad jūsų išbandytas tikėjimas, brangesnis už pragaištantį auksą, nors ir ugnimi ištirtą, būtų pripažintas vertas gyriaus, garbės ir šlovės, kai apsireikš Jėzus Kristus. Jūs mylite Jį, nors ir nesate Jo matę; tikėdami Jį, nors ir neregėdami, džiaugiatės neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu, gaudami jūsų tikėjimo tikslą - sielų išgelbėjimą (1 Pt 1, 5-9).
5 eil. - Dievo jėga... saugomi: antgamtinė jėga, visažinystė, visagalybė ir absoliuti valdžia ne tik saugo palikimą (4 eil.), bet apsaugo ir pačius tikinčiuosius. Niekas negali pavogti iš krikščionių šių turtų, ir niekas negali sukliudyti juos gauti (žr. komentarą Rom 8, 31-39). ...per tikėjimą - krikščionys tikėjimu atsako į Dievo išrinkimą, bet net ir šį tikėjimą dovanoja Dievas (žr. komentarą Ef 2, 8-9). Be to, besitęsiantis krikščionių tikėjimas Dievu ir yra apsaugančios Dievo jėgos ženklas. Išgelbėjimo metu Dievas sužadina tikėjimą, o vėliau jį saugo. Gelbstintis tikėjimas niekada nemiršta (žr. komentarą Mt 24, 13; Žyd 3, 14).
6 e. - džiaukitės; šis žodis reiškia ypatingą džiaugsmą, džiūgavimą. Šio džiaugsmo pamatą sudaro ne kintančios laikinos aplinkybės, jis gimsta iš amžino ir nekintančio ryšio su Dievu. Petras sieja šį džiaugsmą su: 1) įsitikinimu, kad amžinasis paveldas saugus (4-5 eil.; plg. Jn 16, 16-33) ir 2) išbandytu tikėjimu (7 eil.) ...įvairiuose išmėginimuose - Petras atskleidžia svarbius išmėginimo principus: 1) išmėginimas ne amžinas („trumpai“); 2) išmėginimai skirti tam tikram tikslui („jei reikia“); 3) išmėginimai atneša liūdesį („kenčiate “); 4) išmėginimai gali įgyti įvairias formas („įvairiuose išmėginimuose“) ir 5) išmėginimas neturi užgesinti krikščionių džiaugsmo („džiaukitės išmėginimuose“).
7 eil. - išbandytas tikėjimas - Dievas siekia išbandyti žmonių tikėjimą. Toks išbandymas arba „ugnis“ naudinga žmogui, o ne Dievui. Jeigu tikintieji pereina išbandymą, išsaugodami pasitikėjimą Dievu, jie įsitikina savo tikėjimo tikrumu (plg. Pr 22, 1-12; Job 1, 20-22). ....apsireikš Jėzus Kristus - Kristaus apsireiškimas čia reiškia Antrąjį Jo atėjimą ir nurodo laiką, kai Jis atėjęs sukvies ir apdovanos išpirktąją tautą (plg. 13; 4, 13; 1 Kor 1, 7), t. y. Bažnyčios paėmimą (1 Tes 4, 13-18).
8 eil. - nesate Jo matę, šie žodžiai taip pat susiję su Jo apsireiškimu (7 eil.). Plg. 2 Kor 5, 7. Tuo metu išbandymas ugnimi, kurį ištvėrė tinkintieji, bus naudingas ir Dievui, nes Jam kils gyrius, garbė ir šlovė.
9 eil. - gaudami... išgelbėjimą. „Gaudami“ paraidžiui gali būti išversta kaip „gaudami sau“. Viena vertus, krikščionys jau gavo savo tikėjimu rezultatą - jie išlaisvinti iš nuodėmės valdžios. Kita vertus, mes laukiame visiško išgelbėjimo ir amžinos šlovės, kai bus atpirkti mūsų kūnai (Rom 8, 23).
Šito išgelbėjimo ieškojo ir kruopščiai jį tyrinėjo pranašai, kurie pranašavo apie jums skirtąją malonę. Jie tyrinėjo, kurį ir kokį laiką skelbė juose esanti Kristaus Dvasia, iš anksto nurodžiusi Kristaus kentėjimus ir juos lydinčią šlovę. Jiems buvo apreikšta, kad jie ne sau, bet mums tarnavo tuo, kas dabar pranešta jums per tuos, kurie paskelbė Evangeliją Šventąja Dvasia, pasiųsta iš dangaus; į tai trokšta pažvelgti angelai. Todėl, susijuosę savo proto strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus (1 Pt 1, 10-13).
10 eil. - šito išgelbėjimo: šioje vietoje Petras į išgelbėjimą žvelgia Dievo ir žmonių tarpininkų akimis: 1) Senojo Testamento pranašų (10, 11 eil.); 2) Šventosios Dvasios (11, 12 eil.); 3) Naujojo Testamento pranašų (12 eil); 4) angelų (12 eil.). ...ieškojo ir kruopščiai jį tyrinėjo - Senojo Testamento pranašai studijavo Raštą, kad daugiau sužinotų apie pažadėtąjį išgelbėjimą. Nepaisant to, kad jie tikėjo ir per šį tikėjimą buvo asmeniškai išgelbėti iš nuodėmės (per auką, kurią Dievas paruošė Kristuje), jie negalėjo visiškai aiškiai suprasti, ką reiškia Jėzaus Kristaus gyvenimas ir mirtis (plg. Sk 24, 17; Žyd 11, 13, 39, 40). ...jums skirtąją malonę - Dievas yra maloningas savo prigimtimi. Jis buvo maloningas ir Senojo Testamento metu (plg. Iš 33, 19; Jn 4, 2). Pranašai kalbėjo apie dar didesnę malonę nei ta, apie kurią jie žinojo (Iš 45, 20-25; 52, 14, 15; 55, 1-7; 61, 1-3; plg. Rom 9, 24-33; 10, 11, 13, 20; 15, 9-21).
11 eil. - kurį ir kokį laiką: „Kas bus šis Žmogus?“, „Kada Jis ateis?“ Senojo Testamento pranašai ieškojo atsakymų į šiuos klausimus. ...juose esanti Kristaus Dvasia - Jėzus Kristus per Šventosios Dvasios asmenį veikė tuose, kurie rašė Senąjį Testamentą, ir taip jie galėjo rašyti apie ateityje laukiantį šlovingą išgelbėjimą (2 Pt 1, 19-21).
12 eil. - mums tarnavo: Senojo Testamento pranašai, rašydami apie būsimąjį išgelbėjimą (10, 11 eil.), žinojo, kad turi ateiti Gelbėtojas, ir rašė tiems, kurie bus jau šioje kryžiaus pusėje. ...paskelbė Evangeliją - Naujojo Testamento pranašai ir pamokslininkai jau turėjo privilegiją skelbti tai, ką pranašavo Senojo Testamento pranašai (plg. 2 Kor 6, 1-2).
13 eil. - susijuosę savo proto strėnas, senais laikais ruošdamiesi į kelionę žmonės kruopščiai susijuosdavo, net jei labai skubėdavo. Šis įvaizdis čia vartojamas metaforiškai, kalbant apie mąstymą, kurį reikia nukreipti į ateinančią Dievo malonę (plg. Ef 6, 14; Kol 3, 2) ir išlaisvinti nuo pasaulio įtakos. ...būkite blaivūs - dvasinis blaivumas reiškia tvirtumą, susivaldymą, proto tyrumą ir tvirtus moralinius įsitikinimus. Blaivus krikščionis ištikimas tam, ką pasirinko, ir nepasiduoda pasaulio vilionėms. ...visiškai pasitikėkite - žvelgdami į didį išgelbėjimą krikščionys, net ir kentėjimų metu, privalo gyventi, mąstydami apie ateitį, laukdami išgelbėjimo išsipildymo Antrojo Kristaus atėjimo metu (žr. 7 eil.). Plg. Kol 3, 2-4. ...malone, kuri bus jums suteikta - būsimasis Kristaus tarnavimas pašlovins krikščionis ir suteiks jiems amžinybę Jo akivaizdoje, jis taps išgelbėjimo metu gautos malonės kulminacija (plg. Ef 2, 7).
Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams, bet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu, nes parašyta: „Būkite šventi, nes Aš esu šventas“. Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu, žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės (1 Pt 1, 14-19).
15 eil. - būkite šventi, nes šventumas apibūdina naująją prigimtį ir krikščionio gyvenimo būdą, kuris priešingas gyvenimo būdui iki išgelbėjimo. Švento gyvenimo pagrindas - krikščionių vienybė su šventu Dievu. Jie privalo su pagarba ir baime žvelgti į Dievą ir Jo žodį. Geriausia Dievą pašloviname panašėdami į Jį (žr. 16, 17 eil.; Mt 5, 48; Ef 5, 1; plg. Kun 11, 44-45; 18, 30; 19, 2; 20, 7; 21, 6-8).
17 eil. - jei kaip Tėvo šaukiatės, kitaip tariant, „jei esate krikščionys“. Tikintieji, kurie pažįsta Dievą ir žino, kad Jis teisingai teisia savo vaikus, gerbs Dievą ir tai, kad Jis vertina jų gyvenimą, ir stengsis savo gyvenimu teikti Dangiškajam Tėvui garbę.
18 eil. - atpirkti (žr. komentarą 1 Tim 2, 6). Šis žodis reiškia žmogaus išpirkimą iš vergystės, sumokėjus jo kainą, arba žmogaus išlaisvinimą, sumokėjus išpirką. Išpirka taip pat reiškė pinigus, sumokėtus už karo belaisvį. Šiame tekste šis žodis reiškia kainą, sumokėtą už žmogaus išlaisvinimą iš nuodėmės vergystės ir Įstatymo prakeikimo (t. y., amžinosios mirties, plg. Gal 3, 13). Kaina, kurią sumokėjo šventas Dievas, buvo pralietas Jo Sūnaus kraujas (plg. Iš 12, 1-13; 15, 13; Ps 77, 35; Apd 20, 28; Rom 3, 24; Gal 4, 4-5; Ef 1, 7; Kol 1, 14; Tit 2, 14; Žyd 9, 11-17).
Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, o apreikštas šiais paskutiniais laikais jums, per Jį įtikėjusiems Dievą, kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam šlovę, kad jūs tikėtumėte ir viltumėtės Dievu. Nuskaidrinę savo sielas Dvasia klusnumu tiesai dėl neveidmainiškos brolių meilės, karštai iš tyros širdies mylėkite vieni kitus. Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir amžinai pasiliekančiu Dievo žodžiu. Mat „kiekvienas kūnas - tartum žolynas, ir visa žmogaus garbė tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta, ir jo žiedas nubyra, bet Viešpaties žodis išlieka per amžius“. Toks yra jums paskelbtas Evangelijos žodis (1 Pt 1, 20-25).
20 eil. - numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, taigi iki Adomo ir Ievos nuodėmės Dievas jau numatė nusidėjėlių atpirkimą per Jėzų Kristų (plg. Apd 2, 23; 4, 27, 28; 2 Tim 1, 9). Žr. komentarą 2 eil. ...paskutiniais laikais - paskutiniai laikai, tai Mesijo laikai, tarp Pirmojo ir Antrojo Jo atėjimo (plg. Apd 2, 17; 1 Tim 4, 1; 1 Jn 2, 18).
21 eil. - suteikė Jam šlovę, per Kristaus žengimą į dangų, Dievas grąžino Jam tą šlovę, kurią Jis turėjo drauge su Tėvu nuo laikų pradžios (plg. Lk 24, 51-53; Jn 17, 4-5; Apd 1, 9-11; Fil 2, 9-11; Žyd 1, 1-3; 2, 9).
22 eil. - iš tyros širdies mylėkite vieni kitus, meilė, apie kurią čia kalba Petras - tai savanoriška meilė, deranti su įsakymu. Žodžiai „iš tyros širdies“ reiškia besąlygišką meilę (plg. Lk 22, 44; Apd 12, 5; Lk 10, 27 ir kt.). Tik tie, kurių sielos buvo nuskaidrintos, t. y., išgelbėtieji, yra pajėgūs mylėti tokia meile. Tokia meilė pasireiškia kaip atsakymas į kitų žmonių poreikius (plg. 1 Pt 2, 17; 3, 8; 4, 8; Jn 13, 34; Rom 12, 10; Fil 2, 1-8; Žyd 13, 1; 1 Jn 3, 11).
23 eil. - nenykstančios: dvasinis gyvenimas, kurį dovanoja Šventoji Dvasia atgimdydama žmogų, yra neišsemiamas ir pastovus. ...amžinai pasiliekančiu Dievo žodžiu - Dievo Dvasia gyvybę teikia per Žodį. Tai - gelbstinti Evangelijos tiesa (žr. komentarą Rom 10, 17).
24 ir 25 eil. - Petras primygtinai pabrėžia, kad Žodis turi atgimdančią jėgą, jis cituoja Iš 40, 6-8 (žr. atitinkamus komentarus).
Bus daugiau
Iš http://www.bible.by/macarthur-study-bible/ vertė D. J.