Dar prieš keletą mėnesių krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis" Kauno krašto pastorių taryboje buvo sprendžiama, kokia galėtų būti šiais metais rengiamos konferencijos mintis, kaip galėtų skambėti pavadinimas. Vieną idėją papildė kita, aną trečia ir staiga nuskambėjo tarytum viską apibendrinantys žodžiai: „Pažadinti gyventi". Taip! Į šį pavadinimą telpa daug kas - tai ir pabandė atskleisti jau konferencijoje kalbėję Kauno regiono pastoriai.
Konferenciją penktadienio vakarą pradėjo Kauno krašto vadovas Gabrielius Lukošius, iškėlęs du labai svarbius ir „žadinančius" klausimus: Kas tu esi ir kur tu esi? Priminęs, kaip pranašas Jona buvo pažadintas laive ir paklaustas: „Kas tu esi?", pastorius kvietė pamąstyti, kaip į šį klausimą atsakome patys sau. Ar esi tikintis? Ar esi Kristaus mokinys? Juk mes ne tik vadinamės Dievo vaikais, bet tokie ir esame. Kiekvienas žmogus yra pašauktas gyventi ir atspindėti Viešpatį.
Iškėlęs antrąjį klausimą - Kur tu esi?, - pastorius Gabrielius priminė istoriją apie laiptus į dangų susapnavusį Jokūbą. Jokūbas sapne girdėjo Viešpaties pažadą, kad Viešpats palaimins ir bus su juo, kad ir kur jis eitų. Pabudęs Jokūbas nusistebėjo: Tikrai Viešpats yra šitoje vietoje, o aš to nežinojau! <...> Čia ne kas kita, kaip Dievo namai, dangaus vartai! (Pr 28, 16-17). Pastorius pabrėžė, jog kai mes esame kartu, tai yra Dievo namai ir dangaus vartai, nes Viešpats gyvena mumyse. Dievo Sūnus mirė, kad niekas neskirtų mūsų ir Dievo. Kiek rimtai žiūrime į šią nematomą tikrovę?
Šiandien mes, turintys Dievo pažadus, esame aplink mus gyvenančių žmonių viltis. Įsižiūrėkime, įsiklausykime į Dievo pažadus, kad suvoktume, jog mes nuolat esame Jo namuose ir Kristus mumyse - šlovės viltis! (Kol 1, 27).
Baigdamas pamokslą, Samsono gyvenimu pailiustravęs, pastorius užtikrino, kad Dievas yra ištikimas. Nors Samsonas ir klydo, bet Dievas jo neapleido, nes buvo davęs pažadą jo tėvams. Kristus mirė už mus ir tai yra žymiai daugiau nei turėjo Samsonas. Taip, mes klumpame ir klystame, bet kai tik pakeliame akis į Viešpatį, atgailaujam, Jis yra su mumis - Jis gyvena mumyse. Būkime dėmesingi ir įsižiūrėkime į Tiesą, į neregimąją tikrovę.
Antrąją konferencijos dieną garbinti visiems padėjo šlovintojai iš Kėdainių. O prie sakyklos pirmasis pakilo Elektrėnų bažnyčios pastorius Gintautas Gruzdys. Jo žinia klausytojams - raginimas mokinystei. Jėzus kviečia: Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu (Mt 11, 28). Kai Dievas atgaivina, sustiprina ir lyg ant sparnų pakelia tave, Jis, kaip geras mokytojas, užduoda ir namų darbų: Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą (Mt 11, 29). Jėzus kviečia sąmoningai apsispręsti paimti švelnų Jo jungą, sąmoningai sekti Juo, tarnauti Jam, kaip gerajam šeimininkui, kuris išpirko vergą ir paleido laisvėn, sakydamas: „Eik, kur nori". Tačiau, jei iš tiesų pažinai Gyvenimą, pasakysi kaip Petras: Kur mums eiti?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius (Jn 6, 68), ir dalinsiesi tuo Gyvenimu su kitais.
Antrasis mikrofoną kaip estafetės lazdelę perėmė Jonavos bažnyčios pastorius Mindaugas Sakalauskas. Jo žinia - raginimas bendrystei. Pažiūrėję į kryžių, kaip į simbolį, galime pamatyti, kad Kristus ne tik sutaikino mus su Dievu (vertikali plotmė), bet ir vieną su kitu (horizontali plotmė). Judėdami vienas kito link, bendraudami su žmonėmis, mes galime atrasti Kristų.
Apaštalas Jokūbas įžvelgė bažnyčioje bendravimo spragą (Jok 2, 1-9), kai vieni buvo labiau gerbiami nei kiti, tarytum turėtų ką, ko nebūtų gavę. O kaip mes vertinam žmogų? Ar nesame šališki turtiniu, lyties, amžiaus, o gal mokymo ar doktrinos aspektais? Ateini į bažnyčią ir kai ko nepastebi - kodėl? Nepakanka vien leisti „kitokiam" būti šalia savęs, bet vis tiek save aukštinti jo atžvilgiu. Mūsų tautos filosofas Antanas Maceina pastebėjo, jog lietuvių tautai būdinga toleruoti šalia savęs kitas tautas, kitas kultūras, bet vis tiek laikyti jas menkesnėmis, svetimomis. Tačiau Kristus veda į kitokią, tikrą vienybę. Mums bendraujant atsiskleidžia Kristaus turtai. Todėl norintiems būti turtingais, pastorius Mindaugas patarė: Praplėskite širdį, bendraukite, ir atrasite Kristų. Jis yra „pakankamas interesas", kuris gali mus sujungti. Jis sugriovė priešiškumą ir atnešė taiką, mes visi esame viena Kristuje Jėzuje! (Ef 2, 11-18, Gal 3, 26-28).
Baigdamas pastorius Mindaugas ragino ištvermingai mylėti vienas kitą, pakelti skirtumus ir ieškoti Kristaus vienas kitame, nes Kristus yra Gyvenimas, ir ne kažkur, o mumyse. Taigi, žiūrėkime malonės išgydytomis akimis ir matykime vienas kitame Kristų.
Po neilgos, bendravimo prisodrintos pertraukos, kalbėjo Alytaus bažnyčios vyresnysis Darius Šulskis. Jis atkreipė dėmesį, jog konferencijos pavadinime esantis žodis „pažadinti" panašus į žodį „pažadas" ir priminė Dievo pažadą: Aš niekada tavęs nepaliksiu ir neapleisiu. Tai - pažadas, kuris kelia gyvenimui. Kaip Jėzus prikėlė iš kapo Lozorių, šiandien ta pati jėga kelia mus. Jis kelia ir kitus, o mums, kaip ir tada savo sekėjams, sako: nuritinkit akmenį nuo olos. Juk kokia prasmė prikelti žmogų, bet palikti jį ten pat, mirties kape, ant kurio užristas akmuo. Juk ir mums kažkas nuritino akmenį, kad išgirstume Dievo žodžius: „Išeik!" Taigi, būdami Kristaus pažadinti gyventi, mes kartu su Juo einame žadinti gyvenimui kitų.
Šeštadienio „estafetę" užbaigė Kėdainių bažnyčios pastorius Alvydas Stankevičius. Jis pabandė atsakyti į klausimą: kodėl mes ne visada jaučiame tą gyvenimą? Biblijoje ne kartą aptinkame kvietimą būti tobuliems, tačiau, jei esame nuoširdūs, suvokiame, kad tokie nesame. Tai ir aptemdo mūsų gyvenimo džiaugsmą. Nors tobulybę pasieksime tik danguje, tačiau svarbu judėti tobulumo link! Nebematai Dievo grožio, tikslo, kurio siekti? Nebūkim vištos, žiūrinčios tik į žemę, pakelkim akis į dangų - Dievas tau turi paruošęs gyvenimą! Kartais mes, kaip Abromas, klausiame: Viešpatie Dieve! Iš kur galiu žinoti, kad paveldėsiu ją (tą pažado žemę)? (Pr 15, 8). Pažadas atrodo toli ir toks nerealus (kaip ir tas tobulumo siekis). Bet Viešpats žino, kaip suteikti žmogui gyvenimą; dosnus ir gailestingas Dievas paragina aukoti. Auka priartina prie pažado, nes aukojant dalyvauja pats Dievas (Pr 15, 9-21). Kur mūsų turtas, ten ir mūsų širdis. Dangų regėt pradėsime, kai ten bus mūsų dalis - mūsų pasišventimas, mūsų auka. Kai prie Jėzaus priėjo turtingas jaunuolis, sau atrodęs tobulas, nes vykdė įsakymus, jis išgirdo raginimą dar patobulinti širdį - paaukoti tai, kas buvo brangu, ir tada sekti Kristumi. Deja, jis judėti tolyn nepanoro...
Šeštadienio susirinkimą pastorius Alvydas baigė malda už stokojančius Gyvenimo.
Kalbant apie šeštadienį, būtina paminėti, kad jaunimas dalyvavo jiems skirtame susirinkime Kauno bažnyčios raštinėje, o sekmadienį jie palaimino ir visą bažnyčią - susirinkimo pabaigoje išvydome trumpą filmuką - nuotaikingą interpretaciją konferencijos pavadinimui „Pažadinti gyventi". Tai, anot pastoriaus Gabrieliaus, buvo kaip pyragėlis konferencijos uždarymui.
Nebuvo užmiršti ir mūsų mažiausieji: pasiskirstę į keletą amžiaus grupių, jie prasmingai leido laiką su ištikimais vaikų tarnautojais: kas žiūrėjo filmus, kas atlikinėjo kūrybines užduotėles ar bendravo su rečiau matomais draugais iš kitų miestų, o sekmadienį mokėsi Biblijos pamokėlių.
Sekmadienį visus nudžiugino iš Šiaulių atvykęs Krikščioniškas knygynas. Naujausia pastoriaus Giedriaus Saulyčio knyga „Papiktinimas ir kvailystė" netgi tapo deficitu. Šurmulį prie knygų foje sunkiai sekėsi nutildyti net suskambėjus varpeliui ir tik prasidėjęs šlovinimas sukvietė visus į konferencijos uždarymą.
Prieš pradėdamas pamokslą, krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis" vadovas Giedrius Saulytis meldėsi, kad išnaudotume malonės laiką, nešvaistytume jo, nepasiduotume nuodėmei ir išstovėtume sunkumų bei išbandymų metu, ne tik tada, kai užklumpa nesėkmės, bet ir kai aplanko sėkmė. Pastorius vėl kreipė akis į Jėzų, pabrėždamas, kad Jėzaus mokymas ir gyvenimas buvo vientisas. Tai iššūkis ir kiekvienam iš mūsų. Pastorius Giedrius pakvietė pažvelgti į vieną Jėzaus „darbo dieną". Pamokslas taip ir vadinasi „Po Kalno pamokslo, arba apie Jėzaus darbus". Šį pamokslą galima perklausyti internetinėje svetainėje www.btz.lt , arba rasti atspausdintą 2008 m. sausio 26 d. „Ganytojo" numeryje. Raginu tai padaryti.
Apžvelgęs keletą Jėzaus atliktų darbų, susirinkimo pabaigoje pastorius Giedrius pakvietė į priekį tuos, kurie patys ar kurių artimieji serga. Pastoriui meldžiantis už ligonius ir ramiai grojant muzikai, galėjai jausti lyg pats Jėzus, kaip ir tąkart, nusileidęs nuo kalno, vaikšto tarp mūsų, praeina tarp eilių, šypsosi kiekvienam ir lieja gyvenimą. Gyvenimą apsčiai.
Kauno krašto Konferencija „Pažadinti gyventi“
Š.m. sausio 25-27 d. Kauno krašto tikintieji rinkosi Kauno bažnyčioje, kur visi drauge šlovino Dievą, tikėjosi būti paguosti, sustiprinti, aiškiau pamatyti tikėjimo ir gyvenimo kryptį.