Kelionės tikslas - artimiau susipažinti, pabendrauti, pabūti kartu ne bažnytinėje aplinkoje. Vilniečius svetingai priėmė ignaliniečiai Jonas Grunda ir Aleksandras Anikinas, kurių namuose jie apsistojo. (Pas Joną įsikūrė jaunimiečiai, o pas Aleksandrą - „jaunimo lyga".)
Malonų įspūdį jaunuoliams paliko Jono Grundos meno galerija „Skaptukas", pilna Jono piešinių ir medžio drožinių. Pasirodo, Jonas Grunda yra žinomas menininkas, jo darbų iš medžio bei akmens gausu Ignalinoje ir jos apylinkėse. Vienas reikšmingiausių Jono darbų - fontanas Ignalinos centre su užrašu iš Šventojo Rašto Patarlių knygos: „Teisiųjų laiminamas, miestas kyla".
Šeštadienį įsiruošėme į žygį, per kurį teko įveikti apie 8 km, kopiant į kalvas, einant ežero ledu. Grožėjomės puikiu Ignalinos gamtovaizdžiu, žaidėme sniego karą, o jei pasitaikydavo patogus kalnelis, tai leisdavomės žemyn su čiuožynėmis. Visur tik ir girdėjosi juokas bei šūkčiojimai. Galiausiai pasiekę kelionės tikslą - vienos kalvos viršūnę, susikūrėme laužą ir kepėme dešreles. Vieni malšino alkį, kiti ilsėjosi ar šildėsi sušalusias rankas. Tačiau kiekvieno veide švietė šypsena.
Pasistiprinę traukėme namų link, o grįžę galėjome eiti į baseiną atgauti jėgas ir atsigaivinti. Tie, kurie nenorėjo maudytis, liko namie gerti arbatos.
Vėliau visi susirinkome Aleksandro namuose ir vakarą praleidome kartu su Ignalinon taip pat atvažiavusiu pastoriumi Giedriumi Saulyčiu, šnekėdamiesi apie Lietuvos nepriklausomybę ir vasario 16-osios įvykius. Į pašnekesį įsitraukė ir jaunesnieji, ir namų šeimininkai. Vakarą užbaigėme padėkos malda.
Sekmadienio rytą Vilniaus bažnyčios jaunimui buvo proga apsilankyti Ignalinos bažnyčioje „Tikėjimo žodis", kur pamokslavo pastorius Giedrius Saulytis. Po tarnavimo, kaip reikiant „pasistiprinę" Dievo žodžiu ir kupini malonių viešnagės įspūdžių, grįžome į Vilnių, Jonui Grundai pažadėję vėl atvykti pavasariop arba vasarą.
