Kovo 29 d. vyko Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" seminaras - forumas namų grupių (ląstelių) lyderiams ir jų pagalbininkams (nuotraukoje: Seminaro dalyviai klausėsi pranešimų, uždavinėjo klausimus pastoriams ir pogrupių vadovams).
Namų grupės Vilniaus bažnyčioje (kaip ir beveik visuose „Tikėjimo žodžio" bendrijos bažnyčiose) gyvuoja nuo bendruomenės gimimo. Tai nedideli 5 -15 -os tikinčiųjų susibūrimai kartą per savaitę kieno nors namuose. Todėl šis seminaras ir buvo pavadintas „Bažnyčia mūsų namuose".Per pirmąjį seminaro pranešimą ląstelių pogrupio vadovė Edita Sabalionytė supažindino su bažnyčios namų grupių „žemėlapiu" pateikdama ir tam tikrus statistinius duomenis. Šiuo metu Vilniaus bendruomenėje yra 31 namų grupė, išsibarsčiusi po visa miestą, jos suskirstytos į 7 pogrupius, kurių kiekvienas turi savo vadovą. Beveik pusė bažnyčios žmonių reguliariai lanko namų grupes.
Edita taip pat apibendrino dar gerokai prieš šį seminarą namų grupių lyderių užpildytų anketų duomenis, iš kurių paaiškėjo, kad aktualiausios temos namų grupes lankantiems žmonėms yra „Šeima", „Kaip suderinti tikėjimo klausimus asmeniniame gyvenime, darbe, draugų rate" ir „Kaip skaityti, nagrinėti ir pritaikyti gyvenime Šventąjį Raštą". Beje, anksčiau vadintos „ląstelės" seminaro metu galutinai virto „namų grupėmis", nes dauguma ląstelių lyderių argumentuotai pasirinko šį pavadinimą (dar buvo siūlomi „namų rateliai").
Pastorius Darius Širvys savo pranešime akcentavo vieną didžiausių kiekvieno žmogaus poreikių - norą kalbėti. Anot pastoriaus Dariaus, - „didelė bažnyčia - tai daug sielų, kurioms reikalingas išganymas ir nuolatinė globa. Net pats geriausias pamokslas neatliks šio darbo iki galo - reikalingas kitoks „formatas", priėjimas. Kiekvienas žmogus trokšta dialogo ir visaverčio bendravimo, nori būti išgirstas. Namų grupės - puiki vieta, kur galime ne tik klausyti, bet ir kalbėti".
Labai naudinga seminaro dalyviams buvo diskusinė renginio dalis, kuomet grupelėse reikėjo aptarti problemines situacijas. Štai kelios iš jų:
Situacija - A
Ląstelės „Z" lyderis yra talentingas, seniai tikintis, geros širdies, bet labai užimtas žmogus. Jis eina atsakingas pareigas darbe, tarnauja kituose bažnyčios tarnavimuose, turi šeimą. Nors ląstelės „Z" žmonės jį dar gerbia, vis dažniau pasigirsta nepasitenkinimo atodūsiai, nes lyderis beveik visuomet vėluoja į ląstelės susirinkimus, kartais tik paskutiniu momentu paskambina, kad atvykti negalės, o pačią ląstelę dažniausiai veda „ekspromtu", t.y. jai beveik nesiruošia, pasikliaudamas savo erudicija. Ar tokia tarnystė priimtina Dievui? Ar lyderiu gali būti labai užimtas žmogus? Kokie galimi šios situacijos sprendimo būdai?
Situacija - B
Ląstelėje „Y" paprasčiausios diskusijos pernelyg dažnai perauga į teologinius „disputus", kurie vargu ar duoda kokios nors naudos klausytojams bei patiems aktyviausiems jos dalyviams. Kaip tai sustabdyti arba pakreipti teisinga linkme? Ar būtinai visi tikintieji turi sutarti visais teologiniais klausimais? Kodėl? Kas svarbiau ląstelės lyderiui: ganyti sielas ar gilintis į teologiją?
Situacija - C
Kokios yra ląstelės lyderio kompetencijos (atsakomybės) ribos, t.y. kiek jis gali (turi) kištis į kitų asmenų, šeimų, gyvenimus? Kaip tai daryti etiškai?
Pavyzdžiai. Kaip turi elgtis lyderis, jei kažkas iš ląstelę lankančių žmonių savo asmeniniame gyvenime ima gyventi nuodėmėje (pvz. gyvenimas nesusituokus)? Kiek gali (turi) lyderis kištis į konfliktuojančių vyro ir žmonos (šeimos) santykius? Kaip lyderis gali padėti psichologinių ar net psichinių problemų turinčiam žmogui?
Deja, net ir pratęsus aptarimo laiką, visų klausimų nepavyko išgvildenti. Seminarą apibendrino vyresnysis pastorius Giedrius Saulytis, ir po baigiamosios maldos visi dar tęsė diskusijas ar šnekučiavosi bažnyčios kavinėje.