Vilniaus bažnyčios choro išvyka į Angliją

Vasario 13-15 dienomis Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" šlovinimo grupė buvo išvykusi į Angliją, kur lankėsi dviejose vietinėse bažnyčiose.Kadangi tai buvo pirmoji tolima choro išvyka į užsienį, kuri kai kuriems atrodė neįmanoma, šlovintojai ją taip ir pavadino - „Misija neįmanoma".
(Nuotraukoje: Su „Christian Life Centre" pastoriais ir nariais)

Dievo padedami ir nepaisydami prietarų, vasario 13 d., penktadienį, 13 keleivių (vėliau prie jų prisijungė dar vienas), leidosi į kelionę. Londone juos pasitiko ten gyvenantys lietuviai. Po ekskursijų mieste, kuriose juos lydėjo brangus brolis Stasys Karpavičius, ir nakvynės tautiečių šeimose šlovintojai susibūrė lietuvių bendruomenėje atiduoti garbę Dievui giesmėmis. Džiugu buvo matyti pažįstamus veidus, susitikti su draugais.

Koncertuojame Londono lietuvių bendruomenėje

Koncerto metu skambėjo gospel kūriniai anglų kalba bei lietuviškos psalmės. Atsidėkodami už priėmimą, Londono lietuvių krikščionių bendruomenei choristai padovanojo Vilniaus bažnyčioje vykusio seminaro „Ryškiausi lietuvių reformatorių portretai" kompaktinį diską ir Dainoros Pociūtės knygą „Maištininkų katedros". Muzikantai dalinosi naujausių giesmių natomis bei šviežiais gyvenimo su Viešpačiu patyrimais.

Pasidžiaugęs šiltu bendravimu su lietuviais londoniečiais, vilniečių ekipažas pajudėjo Oksfordo link. Ten jų laukė dar viena, iki tol nepažįstama, juodaodžių bendruomenė, kurią šiuo metu lanko buvusi Vilniaus bažnyčios choro vadovė Audronė Epih. Vėlai vakare mus pasitiko visa „Christian Life Centre" bažnyčios vyresniųjų grupė. Pastorius Grady Reid su žmona apkabino kiekvieną. Visi buvo apstulbinti tokio šilto sutikimo. Mus apgyvendino viešbutyje, o ryte susirinkome į sekmadieninį tarnavimą. Ekspresyvus juodaodžių šlovinimas nepaliko abejingo nei vieno. Mėgavomės nuostabia dvasios laisve ir viltimi, kurią turime Viešpatyje. Tai buvo puikus šlovinimo pavyzdys lietuviams muzikantams, bandantiems giedoti gospel muziką.
 

Atvykome į „Christian Life Centre" bažnyčią Oksforde

Per pamokslą pastorius Grady dalinosi mintimis apie žodžių galią, kai jie kyla iš mūsų širdies tikėjimo. Lietuvių dainuojami gospel kūriniai buvo šiek tiek ramesnio atspalvio, tačiau ir jie išjudino bendruomenę, kuri pabaigoje sutartinai plojo afrikietišku ritmu. Ričardo Daunoravičiaus liudijimas apie tai, kaip Dievas dovanojo jų šeimai taip ilgai lauktą vaikelį, privertė daugelį klausytojų nubraukti ašarą ir iš naujo įsitikinti Dievo ištikimybe ir gerumu.

Oksfordo bažnyčiai atminimui padovanojome albumą „Lithuania". Visokeriopai palaiminti giesmininkai susirinko bažnyčios kavinėje, kur jų laukė gausios vaišės. Kol pastoriaus žmona dalino patiekalus, pastorius įdėmiai domėjosi Lietuvos bažnyčių istorija. Bendravimo įkarštyje choras vėl perėjo prie dainų, šį kartą jau lietuviškų. Giesmės su liaudiškais motyvais ypač sužavėjo juodaodžius.

Sekmadienio popietę turėjome progą pasivaikščioti po nuostabaus grožio Oksfordo miestą, kai kas nuvyko prie žymaus rašytojo, „Žiedų valdovo" autoriaus J.R.R. Tolkeino kapo. Choristai nesusilaikė nepagiedoję ir vienoje iš pagrindinių Oxfordo gatvių. Visur juos lydėjo brangi mūsų sesuo Audronė Epih.

Vakare visi susirinkome dar kartą pabendrauti su bažnyčios nariais bei tenai gyvenančiomis kelių seserų lietuvaičių šeimomis. Vidurnaktį choristai nenoriai ruošėsi kelionei į Londoną, iš kurio turėjo skristi namo. Visi neabejojo, kad susitiks dar kartą, o choro vadovė Edita Tamoševičienė pakvietė juodaodžius atvykti pagiedoti į Lietuvą.

Išvyka į Angliją be galo praturtino keliauninkų širdis. Patyrėme, kad Viešpaties malonė nepranyko, Jo ištikimybė didelė ir kad su Dievu viskas yra įmanoma. Kai mes atnešame Dievui savo kepaliuką duonos ir kelias žuveles, Jis tai padaugina taip, kad pasotina visą minią. Sugrįžę šlovintojai kelionę pervadino į „Misija įmanoma". Dėkojame bažnyčiai už palaikymą ir maldas, be kurių ši kelionė nebūtų taip sklandžiai praėjusi.