Renginys prasidėjo koncertu, kuriame dalyvavo Kuršėnų bendruomenės muzikinio tarnavimo vadovė Ingrida Ručinskienė su draugais ir grupė „S.O.S." iš Naujosios Akmenės. Prieš koncertą pastorė Anželika Krikštaponienė pasveikino visus susirinkusius ir pasidžiaugė, kad šiais metais Šiaulių krašto konferencija surengta Kuršėnuose. Šešiolika metų visos konferencijos vykdavo Šiaulių bažnyčioje „Tiesos žodis". „Keliaujančios" konferencijos idėja gimė per vieną pamokslininkų susirinkimą. Tokios konferencijos tikslas - suvienyti tikinčiuosius, geriau susipažinti su kituose miestuose gyvuojančiomis bendruomenėmis.
Koncerto metu ne tik klausėmės giesmių ir dainų, bet ir išvydome Šiaulių bažnyčios jaunimo ir vienos namų grupės pastatytus spektaklius, gimnastės iš Radviliškio bendruomenės pasirodymą.
Po koncerto jaunimas susirinko bažnyčios kiemelyje į pobūvį; šoko bendruomeninius šokius, žaidė, bendravo, vaišinosi.
Kitą dieną, nuo pat ryto, Šiaulių krašto tikintieji susirinko drauge aukštinti ir garbinti savo sielų Ganytoją, klausytis pamokslaujamo žodžio.
Šiaulių bažnyčios pastorė Anželika Krikštaponienė pamokslavo apie bendruomeniškumą sekuliarioje ir bažnytinėje aplinkoje. Šiandieninė postmodernistinė pasaulėžiūra iškelia individą virš bendruomenės, itin sureikšminamos asmens teisės, laisvės, deja, neretai moralės sąskaita. Tačiau iš tiesų, kaip ir visais laikais, taip ir dabar žmogui reikia kito žmogaus, individui reikia bendruomenės, kurioje jis jaustųsi saugus, galėtų būti savimi. Bažnytinėje bendruomenėje didžiausias autoritetas yra Dievo žodis, o ne individo teisės. Baigdama pastorė pacitavo šiuos Jono Kalvino žodžius: „Jei mes norime būti pasišventę Kristaus kūno nariai, te nė vienas žmogus nebūna pats sau labai svarbus, bet verčiau mes visi būkime tuo, kas esame visų mūsų labui ir ugdymui".
Po pietų pertraukos pamokslavo Kuršėnų bažnyčios „Tiesos žodis" pastorius Romas Tuominis. Jo pamokslas rėmėsi šia Rašto vieta: Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje, siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti vienai pašaukimo vilčiai. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose. Bet kiekvienam iš mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos saiką (Ef 4, 1-7).
Pastorius Romas akcentavo, jog krikščionių vienybę skaldo kiekviename iš mūsų glūdintis egoizmas. Pranašo Eliziejaus tarno Gehazio ir sūnaus palaidūno pavyzdžiais pastorius atskleidė godumo ir savanaudiškumo pražūtingumą, išvardino šiuos egoizmo simptomus:
- žmogus nuolat jaučiasi neįvertintas, todėl seka paskui tuos, kurie jį pripažįsta;
- galvoja, kad niekas jo nesupranta;
- negeba džiaugtis kito sėkme;
- kai reikia pasiaukojimo, jo šalia nėra, o kai gali save pademonstruoti, jis visuomet pirmas.
Pastorius Romas teigė, jog bendruomeniškumo pagrindas - tai tarnavimas, paslaugumas kitiems. Dvasingas žmogus nebijos darbo, nesislapstys nuo mažiausiai matomos tarnystės.
Pamokslo pabaigoje pamokslininkas perskaitė motinos Teresės, kuri paliko mums įkvepiantį altruistinės meilės artimui pavyzdį, nemariuosius žodžius:
Žmonės būna neprotingi, nelogiški ir egoistai, vis dėlto mylėkite juos. Jei darai gera, žmonės tau prikiš egoistinius ar slaptus motyvus, vis dėlto daryk gera Jei tau sekasi, įsigysi netikrų draugų ir tikrų priešų, vis dėlto tegul tau sekasi. Geri tavo darbai rytoj bus užmiršti, vis dėlto daryk gerus darbus. Sąžiningumas ir atvirumas daro tave pažeidžiamą, vis dėlto būk sąžiningas ir atviras. Ką ilgus metus kūrei, gali būti sunaikinta per vieną dieną, vis dėlto kurk! Tavo pagalba tikrai reikalinga, bet žmonės tave gali persekioti, kad jiems padedi. Vis dėlto padėk! Atiduok pasauliui, ką turi geriausia, ir tau bus išdaužyti dantys. Vis dėlto atiduok pasauliui, ką turi geriausia.
Konferencija baigėsi Viešpaties vakariene ir visų Šiaulių krašto pastorių ir bendruomenių vyresniųjų malda.
