Užregistruota net 182 dalyviai. Vyriausiajam - net 85 - eri, o jauniausiajam - tik trys savaitės!
Šįkart vykome į Ginkūnus (Šiaulių raj.), kur įsikūręs Lietuvos krikščioniškasis labdaros ir gailestingumo fondas „Samarija". Išvykos tikslas - bendravimas, evangelizavimas ir poilsis. Pagrindinė savaitgalio mintis: „Viešpats yra mano Ganytojas - aš nestokosiu. Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų" (Ps 23, 1-2).
Šeštadienio rytas prasidėjo dalyvių registracija. 11.00 val., po trumpo šventės atidarymo, visi bendrai pasimankštinome, o po to būrėmės į šeimynines komandas, sudarytas iš penkių asmenų. Komandoms prisistačius (jos turėjo sukurti savo pavadinimus ir šūkius), vyko šeimyninės rungtys, estafetės. Estafečių metu šeimų galvoms, tėčiams, teko būti „aklų" savo šeimynykščių vedliais ir drauge įveikti įvairiausias kliūtis. Emocingas šeimynines estafetes sutrikdė liūtis. Tačiau trumpalaikiai lietūs tą šeštadienį neišgąsdino ir nenuvylė. Vos vėjui praskleidus debesų užuolaidas, vaikai, paaugliai ir jaunuoliai tuojau pat griebdavo krepšinio, futbolo kamuolius ir imdavo rungtyniauti. Vyko ir tinklinio varžybos. Moterys dalyvavo gydomosios mankštos pamokose, vaikai, paaugliai ir jaunuoliai „Meno saloje" vėrė karolius, liejo akvarelę, iš spalvoto popieriaus kūrė žiedelius vandens krikšto vietai padabinti. Planuojantys sekmadienį pasikrikštyti vandenyje klausėsi Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis" pastorės Anželikos Krikštaponienės mokymo apie vandens krikštą. Taigi ir mėgstantys aktyvų sportą, ir ramesnės veiklos išsiilgę žmonės galėjo rasti, ką veikti. Buvo ir tokių, kurie tik gėrėjosi gamta, žemuogiavo.
Vakare visi susirinkome į vakaronę. Klausėmės Tomo Bieliūno iš Šiaulių ir Ingridos Ručinskienės iš Kuršėnų dainų, Aldonos Kuprivienės poezijos posmų. Garbingo šešiasdešimties metų jubiliejaus proga Aldoną Kuprivienę pasveikinti iš Olandijos atvyko jos dukra Kristina. Kristina - profesionali kanklininkė. Žinodama, kad bendrystė su tikinčiaisiais mamai - didžiausia širdies paguoda ir Dievo dovana, panoro ją pasveikinti jos brangiausių žmonių būryje. Koncertinių kanklių skambesys itin derėjo prie skaitomų Aldonos eilių. Bažnyčia padovanojo Aldonai maldą, keletą knygų ir visą glėbį lauko gėlių, simbolizuojančių bažnyčios įvairovę ir dvasinių dovanų gausą. Po vakaronės mėgstantys šokį šoko bendruomeniškus šokius. Vėliau skambėjo gitaros ir giesmės.
Sekmadienio rytą po atviru dangumi vyko tikinčiųjų susirinkimas, kurį vainikavo šlovinimas, padėkos talkinusiems organizuojant išvyką, vandens krikštas ir duonos laužymas. Šiais metais pasikrikštijo trys tikintieji. Po susirinkimo daugelis neskubėjo namo - palankus oras tarsi kvietė dar pasimėgauti gamta, jos malonumais, draugiškai pabendrauti.
