Visi drauge šlovinome Viešpatį, prisimindami senas giesmes, dėkojome Dievui, kad Jis augina, apvalo ir brandina bažnyčią, meldėme, kad vis geriau pažintume Jį ir Jo veidas ryškėtų mumyse.
Šventiniame susirinkime tarnavo ir nueitą 20 metų bažnyčios gyvenimo kelią apžvelgė bendrijos “Tikėjimo žodis” vyresnysis pastorius Giedrius Saulytis. Pastorius pradėjo susirinkimą cituodamas 105 psalmę: Didžiuokitės Jo šventu vardu. Tegu džiaugiasi širdis tų, kurie ieško Viešpaties. Ieškokite Viešpaties ir Jo jėgos. Nuolatos ieškokite Jo veido. Atsiminkite Jo nuostabius darbus, kuriuos Jis yra padaręs, Jo stebuklus ir Jo lūpų ištartus sprendimus (Ps 105, 3-5). Šios eilutės puikiai iliustruoja dabartį - svarbu kasdien dėti pastangas, ieškot Dievo veido, Jo artumo bei jėgos ir nepamiršti to, ką Jis jau padarė. Dievo artume, Jo šviesoje galime prisiminti ir pasidžiaugti tuo, kas buvo gera, ir pasimokyti iš praeities klaidų.Kalbėdamas apie bažnyčią, kaip gyvą organizmą, kuris auga, keičiasi, įgydamas vis naujų bruožų, o kai kurių - atsisakydamas, pastorius Giedrius Saulytis išskyrė 3 mūsų bendrijos raidos tarpsnius: 1) gimimas, susijęs su ugninga evangelizacija, 2) tarnystės plėtimas ir 3) pažinimo gilinimas - kad pažintume Kristų tokį, koks Jis yra.
Kartu su pastoriumi mintimis grįžome į praeitį, prisiminėme bažnyčios gimimo aplinkybes, bažnyčios kitimą, pripažinome ir savo pačių klaidas, iš kurių norėtųsi pasimokyti ir jų nebekartoti. Džiaugėmės gavę lygiai brangų tikėjimą kaip ir pirmieji apaštalai, dėkojome Dievui, kad Jis pašaukė mus ir patikėjo mums tikėjimo žodį Lietuvai. Mūsų vizija nepakito - pažinti Kristų ir Jo pažinimą perteikti kitiems. Dėkojome Dievui už bažnyčias Kauno krašte ir visoje Lietuvoje, meldėme, kad Viešpats brandintų mus, kaip tikinčiuosius, sustiprintų tarnaujančius bažnyčiose, kad Viešpats apsireikštų ir jaunajai kartai - rodytų kelią ir vadovautų ir mūsų vaikams.
Susirinkimo pabaigoje viso Kauno krašto tikinčiųjų vardu pasveikinome nuo pat pradžių bažnyčios priekyje einančius pastorius Giedrių Saulytį ir Gabrielių Lukošių, dėkodami jiems už jų atvirumą ir atsidavimą Dievui bei nuoširdų jų triūsą mūsų visų labui.Na o visai pabaigoje turėjome galimybę prisiminti ir kai kuriuos jau istorija tapusius kadrus - žiūrėjome nuotraukas, darytas įvairių bažnyčios renginių ir įvykių metu. Džiaugiamės, kad Viešpats yra mūsų tikėjimo pradininkas ir atbaigėjas. Tikime, kad Jis ir toliau mus ves ir iki galo atliks, ką yra pradėjęs.