Muzika atveria Dangų

Visai neseniai tai patyrė ir Utenos miesto gyventojai. Spalio 25 dieną Utenos „Tikėjimo žodžio" bažnyčios iniciatyva čia vyko choro „Maranata" koncertas.

Salę renginiui maloniai ir visiškai nemokamai suteikė muzikos mokykla. Skelbimai apie koncertą buvo iškabinti gimnazijose, kolegijoje ir pačioje muzikos mokykloje, taigi šeštadienio vakarą į salę sugužėjo nemenkas būrys jaunimo.

Koncertas prasidėjo tiksliai numatytu laiku: lygiai 17 val. choristai, pasipuošę ryškiai raudonomis mantijomis su baltais kryžiais, įžygiavo į salę giedodami spiričiuelį „I woke up this morning". Tokia įspūdinga pradžia iškart sukėlė pagyvėjimą tarp klausytojų. Koncerto metu skambėjo gospel stiliaus muzika, tradiciniai spiričiueliai, Artūro Chalikovo sukurtos giesmės. Iš emocingos koncerto vedančiosios Solveigos  Zvicevičienės sužinojome apie šio muzikinio stiliaus šaknis, o jos perskaityti trumpi pasakojimai iš Bruno Ferero knygelių privertė ir susimąstyti, ir nusišypsoti. Angliškų giesmių žodžius Solveiga išversdavo, nors gal ir nebuvo būtina, nes girdėjosi, kaip salė pritaria, daugelį kūrinių giedodama kartu su choristais. Pasirodė, kad Utenoje esti ne tik gospel stiliaus gerbėjų, bet ir atlikėjų. Choro vadovės Editos Tamoševičienės pakviestos ant scenos penkios uteniškės kartu giedojo Kirko Franklino „My life, my love, my all". Vėliau choristai papasakojo, kad jau buvo sutikę šias merginas viename iš gospel festivalių Vilniuje.

Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" choras „Maranata" plačiajai visuomenei gal ir nėra labai gerai žinomas, tačiau yra dalyvavęs įvairiuose festivaliuose, koncertuose, - apie tai mums irgi papasakojo Solveiga. Klausytojams turbūt buvo netikėta, kad dauguma choristų - neprofesionalai, dainavimui skiria tik savo laisvalaikį. Pagrindinė choro veikla - ne koncertai, bet šlovinimas pamaldų metu.

 Choras „Maranata" buvo uteniškių labai šiltai sutiktas. Kitaip ir negalėjo būti, juk vilniečiai mus pakerėjo ne tik profesionaliai atliekama muzika, bet ir savo gyvybingumu, trykštančiu džiaugsmu. Jų entuziazmas persidavė visai salei: visi kartu plojo, giedojo, lingavo. Koncerto metu buvo išpildytos abi Bacho įvardintos muzikos misijos: pagarbintas Viešpats ir suteikta atgaiva žmogui. Štai ką po koncerto sakė viena klausytoja, beje, turinti muzikinį išsilavinimą:

„Graži muzika grąžina gyvenimo džiaugsmą, suteikia gyvybingumo, noro kurti, skleisti šilumą. Vis prisimenu nuostabius garsus, puikų derėjimą, mušamųjų švelnų ritmą, profesionalų pianisto pritarimą. Sužavėjo choro vadovė, nuostabaus balso savininkė: ji ne tik dirigavo, vedė chorą dinamikos, harmonijos, ritmo keliais, bet ir pati atliko solo partijas. Dainuojanti dirigentė - retas reiškinys, prisipažinsiu, pirmą kartą išgirdau. Tai griauna mums įprastą choro stereotipą, kai dirigentas - tik dirigentas. Įdomu, nepaprasta".