Jaunimo sąskrydis „Aš, tu ir Jis“

Pirmą kartą krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis" istorijoje vyko priešnaujametinis vienos dienos jaunimo sąskrydis, trukęs net 10 valandų.

Buvo visko: įkvepiančio Dievo žodžio, muzikos (nuo baladžių iki sunkaus roko), karštų diskusijų (su drugeliais ir bitutėm), vaidinimų, valgių, filmų, bendravimo... Net Kertinio akmens laida buvo dar kartą „transliuojama", nes tą šeštadienio rytą, 9.30 val., jaunimas buvo pakeliui į Kuršėnus. Bet apie viską iš eilės.

Gruodžio 27 d. Kuršėnų „Tiesos žodžio" bendruomenė laukė jaunuolių antplūdžio iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. 11 val. prasidėjo registracija, kurioje besišypsantys kuršėniškių veidai laukė atvykstančiųjų. Renginį pradėjo išsipustę vedantieji, pakviesdami Ingridą su šlovinimo grupe. Ir teisingai, juk tai krikščioniškas jaunimo renginys, tad visa šlovė turi būti atiduota mūsų Viešpačiui, kuris ir jungia mus. „Jėzau, Tu geras ir Tavo malonė per amžius" - giedojo jaunimas. O, kad kiekvienas mūsų tvirtai tikėtų šia tiesa..!

Po to sulaukėme diskusijos, kuri vieniems atnešė džiaugsmo, kitiems - susirūpinimo, tretiems - atsakymų į rūpimus klausimus, o dar kiti tiesiog „skraidžiojo" iš vienos grupelės į kitą (šie veikėjai buvo vadinami bitutėmis ir drugeliais). Taigi diskusija vyko kitaip, nei ankstesniuose sąskrydžiuose: patys jaunuoliai susigalvojo klausimus ir būrėsi į grupeles. Diskusijai buvo parinkta ši rašto vieta: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų" (Mt18, 20). Radę bendraminčių jaunuoliai susiburdavo nuošalioje erdvėje ir aptarinėjo jiems egzistenciškai svarbius klausimus. Vienur vyko intensyvūs ginčai, kitur - ramūs pasvarstymai, tačiau daugelis sąskrydžio dalyvių buvo tikrai patenkinti tokia diskusijos forma.

Tiek daug jau nuveikę, visgi pasijutome labai kūniški, - norėjosi valgyti. Tad po du, vorele, žingsniavom valgyklos link, kur sukirtę karbonado porciją pasijautėme dar laimingesni. (Kiek žmogui mažai tereikia...)

 Juokas juokais, bet žmogus gyvas ne vien duona, tad klausėmės ir Dievo žodžio, kurį pamokslavo pastorius Ramūnas Jukna. Ramūnas kvietė jaunuolius rimtai žiūrėti į atpirkimą ir naują gyvenimą, kurį turime Jėzuje Kristuje. Šventasis Raštas atskleidžia kiekvieno žmogaus poreikį būti atpirktu. Kai žmogus patiki Jėzaus skelbiama žinia, įvyksta pasikeitimas - gimimas iš naujo, perėjimas iš tamsos į šviesą. Tai didysis pasikeitimas, kuris nelieka nepastebėtas dvasiniame pasaulyje. Gyvenimas iki atpirkimo ir po jo smarkiai skiriasi. Tas skirtumas yra mūsų gyvenimo būdo pasikeitimas, tad, jeigu po atpirkimo žmoguje niekas nepasikeitė, tuomet kažin, ar žmogaus malda buvo nuoširdi. Per atpirkimą keičiasi ne tik pats žmogus, bet ir jo santykis į kitus: artimuosius, draugus. Atgimęs iš aukšto žmogus negali ir net nenori elgtis su kitais taip kaip elgėsi iki atgimimo. „Pabusk iš numirusiųjų ir apšvies tave Kristus," - tai buvo pagrindinė pamokslo mintis. Kartais esame panašūs į Kristaus mokinius, kurie keliauja į Emausą ieškodami atsakymų, tačiau tik Kristus gali atsakyti į visus mums rūpimus klausimus. Jis yra mūsų gyvenimo ramstis ir tvirtybė. Tad kaip aš ir tu pasikeitėme po to, kai pakvietėme Kristų įeiti į mūsų širdį?

 Po rimto pamokslo prasidėjo meninė dalis, per kurią skirtingų bažnyčių atstovai rodė savo kūrybinius etiudus. Labai nustebino, sukėlė daug juoko ir vertė susimąstyti jonaviečių pasirodymas. Jis prasidėjo taip: pastorius Mindaugas Sakalauskas apgailestavo, kad nei vienas negalėjome ryte pažiūrėti Kertinio akmens laidos (kaip jau minėjome, visi tuo metu traukė link Kuršėnų), tad pranešė, kad Lietuvos ryto televizija mielai sutiko pakartoti šią laidą. Ekrane pasirodė laidos vinjetė, pasigirdo pirmi garsai ir jau lyg turėtų kažkas šnekėti, bet staiga ekranas išjungiamas, pastorius Mindaugas pasiima kėdę, užlipa ant scenos ir pradeda laidą - gyvai. Laidos metu išydome dramatišką vaidinimą, paremtą V. Landsbergio pasaka apie gobšą turtuolį, kuris buvo neįleistas į Dangaus karalystę.

Taip pat stebėjome vilniečių vaidybinį etiudą, kuris skatino gyventi šia diena ir teisingus pasirinkimus daryti dabar. Tik pasirinkimai ir jų išraiškos priemonė parodo, kas mes esame iš tikrųjų. Šiauliečiai parodė pačių susuktą filmuką, kuris taip pat skatino keisti savo mąstymą ir neatidėlioti svarbių dalykų kitai dienai.

Po vaidinimų šou galėjome džiaugtis muzikiniais pasirodymais. Sgambėjo Ingridos Rušinskienės su sūnumi, Vytauto Kairio, Ievos Vedeckytės, grupių „Spirit", „Tešla" ir Algirdo Kučinsko dainos bei giesmės pačių įvairiausių žanrų, tad visų muzikiniai skoniai buvo patenkinti.

Dar vienas labai svarbus dalykas, kuris į programą nebuvo įrašytas, bet susilaukė didelio entuziazmo -bendravimas laisvu laiku (O jo buvo tikrai daug!). Juk mūsų bažnyčių jaunimas iš visos Lietuvos susitinka tik stovyklų ir sąskrydžių metu, tad išsikalbėti ar susipažinti su naujais žmonėmis taip miela ir svarbu.

Visa diena (nuo vienuoliktos ryto iki devintos vakaro) buvo kupina įvairiausių įspūdžių ir, deja, ji baigėsi... Tikiuosi, kad supratote sąskrydžio esmę ir temą - „aš, tu, ir Jis". Apie tai ir buvo diskutuota, apie Jį buvo kalbėta, Jam giedota. Tad rinkimės Jėzaus vardu ir Jis bus kartu su mumis.