Liepos 17-19 dienomis Elektrėnų ir Vievio „Tikėjimo žodžio" bažnyčių tikintieji jau šeštus metus iš eilės išsirengė į tradicine tapusią palapinių šventę.Patys aktyviausieji penktadienio vakare išskleidė savo palapines prie gražaus Keliakiemio ežeriuko „Pavlovlendo" kaimo turizmo sodyboje, Vievio seniūnijoje. Kiti atvyko šeštadienio rytą. Iš viso šventėje dalyvavo 44 žmonės.Stovyklos atidarymo proga sugiedojome keletą giesmių, maldoje paprašėme Dievo malonės bei apsaugos šiai iškylai ir pakėlėme stovyklos vėliavą su bendrjos „Tikėjimo žodis" logotipu - avinėliu, nešančiu kryžių. Prasidėjo aktyvus poilsis. Žaidėme tinklinį, krepšinį, kitus žaidimus, rinkome malkas, uogavome, grybavome na ir, žinoma, stengėmės išnaudoti gero oro bei ežero teikiamas galimybes: deginomės, maudėmės, nardėm, irstėmės valtimi, meškeriojome.
Pavakary, pavalgę šašlykų ir ant laužo virtos sriubos, rinkomės į grupeles padiskutuoti. Diskusijoms buvo pasirinkta tokia tema: „Mūsų santykiai su Dievu, tikėjimo namiškiais ir aplinkiniais". Kiekvienas galėjo parašyti jam rūpimą klausimą ar iškelti tezę diskusijoms. Pagal pateiktus klausimus buvo sudaryti keli pogrupiai, kuriuose ir diskutavome mums rūpimais klausimais. Paugliai turėjo galimybę pabendrauti atskirai. Su jais savo tikėjimu ir patirtais pauglystės iššūkiais pasidalino jaunuoliai Vaidas ir Mantas. Vėliau visi norintys galėjo pasikaitinti kaimiškoje pirtelėje, pasivaišinti sausainiais ir sūriu su medumi, pabendrauti gerdami arbatą ir pagiedoti prie laužo.
Kitą rytą rinkomės į bažnyčios susirinkimą po atviru dangumi. Vėl skambėjo gyriaus giesmės Kūrėjui, o pamokslavo mums pastorius Gabrielius Lukošius. Remdamasis 3 ir 4 Laiško hebrajams skyriais, pastorius Gabrielius kalbėjo apie tai, kaip svarbu yra mokėti teisingai ilsėtis. Pats Dievas nustatė septintos dienos poilsio ciklą. Tikrasis poilsis galimas tik Dieve. Kieta širdis nepatiria poilsio, todėl labai svarbu neleisti užkietėti savo širdžiai. Susirinkimą baigėme padėkos giesmėmis.Po pietų buvo sužaista dar ne viena tiklinio partija, maudėmės ir džiaugėmės drauge. Pavakary per stovyklos uždarymą buvo apdovanoti visi iškylos „nusipelniusieji" (o nenusipelniusiųjų vienoje ar kitoje srityje nebuvo nė vieno), nuleidome stovyklos vėliavą ir patraukėme namų link, tikėdamiesi, kad ir vėl kitais metais čia susitiksime.