Bakalauro darbų gynimo komisijai dėl Dariaus Širvio baigiamojo darbo "Sinoptinis žvilgsnis į Bibliją: Šventojo Rašto prigimtis, aiškinimo tradicija ir iššūkiai, kontekstualizacijos gairės"
Aptariamas baigiamasis darbas atspindi tiek Dariaus Širvio bakalaurinių studijų metu Evangeliniškame Biblijos institute įgytas žinias, tiek jo neordinarinius akademinius sugebėjimus.
Pirmas šio darbo privalumas - teologinio žvilgsnio platumas, Kevino Vanhoozerio žodžiais tariant, „tirštas“ aprašymas. Darius vengia redukcijos, būdingos bakalauro programų studentų rašiniams, ir į Šventojo Rašto aiškinimo tradiciją iš tiesų pažvelgia sinoptiškai. Darius yra pakankamai susipažinęs ne tik su rimtų šiuolaikinių Naujojo Testamento profesorių, kaip antai Granto Osborne‘o, Gordono Fee, Dono Carsono, teologų Alisterio McGratho, Kevino Vanhoozerio ir kitų pozicijomis, bet ir pateikia (pavyzdžiui, detaliai aptardamas pasirinktą ištrauką (1 Kor 11, 2-6)) klasikinius Chrizostomo, Kalvino ir Matthew Henry aiškinimus. Toks diachroninio ir sinchroninio tyrimo metodų taikymas jam padeda nevienapusiškai pateikti tyrinėjamo klausimo problematiką. Be abejonės, pasirinkta tema galėtų būti gvildenama ir pasitelkiant tik kurio nors vieno teologo įžvalgas. Tačiau teologinis Dariaus apsiskaitymas natūraliai pakužda strategiją, labiau būdingą magistriniams tyrimo darbams. Išsamiai perteikiamos referuojamų autorių mintys organiškai papildo viena kitą, o jo asmeninės refleksijos neleidžia dvejoti šio darbo autentiškumu. Didžiai girtinas Dariaus siekis Rašto egzegezę pirma pagrįsti savo įžvalgomis ir tik po to eiti prie antrinių šaltinių. Nors graikų kalbos kursas Evangelinio Biblijos instituto studentams suteikia abėcėlines žinias, Dariaus gebėjimas tyrinėti originalų Naujojo Testamento tekstą, kad ir pasitelkiant žodynus bei pagalbines egzegetikai skirtas priemones, yra tikrai vertas pagyrimo. Tas pats pasakytina ir apie anglų kalbos išmanymą, be kurio šis darbas apskritai nebūtų parašytas. Interaktyvus akademinis kalbėjimas su angliškai rašančiais teologais suteikia šiam rašiniui pavydėtino sodrumo. Bakalaurinio lygio darbe interakcija nėra privaloma tik su pirminiais šaltiniais. Tačiau mūsų aptariamo darbo refleksijos, gal su viena kita išimtimi, kyla būtent iš pirminių, o ne antrinių šaltinių analizės.
Vienas didžiausių iššūkių, kylančių dėl jau įvardintų faktografinių privalumų, yra nuoseklus ir aiškus plačios aprėpties temos išdėstymas. Mano galva, Darius su šiuo uždaviniu sugebėjo susidoroti. Taip pat vertėtų paminėti ir Dariaus gebėjimą įsiklausyti į vadovo pastabas bei jo išskirtinį stropumą. Turiu omeny tai, jog rengiant darbą teko šiek tiek koreguoti turinį, eliminuoti jau parašytus, tačiau nuo tyrinėjamos problematikos per daug nutolusius skyrius, taip pat pamėginti parodyti, kaip pirmuose trijuose skyriuose aptarti biblinės hermeneutikos principai gali būti praktiškai pritaikyti nagrinėjant kurią nors vieną Rašto vietą. Čia vėl išryškėjo nuolankus Dariaus santykis bei siekis atlikti darbą, anot apaštalo Pauliaus, „ne dėl akių, bet iš tyros širdies, kaip Viešpačiui“. Šiame baigiamajame darbe, kaip, beje, ir visų studijų metu, Darius atsiskleidė ne tik kaip darbštus ir sąžiningas studentas, bet - ir tai svarbiausia - kaip nuoširdus krikščionis.
Ir pabaigai pasakysiu, kad, turint omenyje skurdų, praktiškai dar tuščią, lietuvių tautos teologinį lobyną, Dariaus Širvio Sinoptinis žvilgsnis į Bibliją tikrai jį papildo autentiška ir vertinga teologinės minties moneta. Būsimiems teologijos bakalaurams šis darbas neabejotinai galės būti referuojamas kaip pavyzdinis. Sugrįždamas prie Vanhoozerio „tiršto“ aprašymo metaforos, sakyčiau, jog Darius išvirė didelę puodynę skalsios, maistingos ir lietuvio gomuriui labai skanios „teologo“ sriubos.