Praėjusių metų gruodžio 20-21 dienomis Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" gailestingumo tarnavimo sesės kartu su vyr. pastoriumi Giedriumi Saulyčiu ir šlovintojų grupele apsilankė dviejuose Vilniaus nakvynės namuose - Naujosios Vilnios ir Vilkpėdės, o gruodžio 22 dieną - „Gyvenimo namuose", kur gyvena psichinę negalią turintys suaugę žmonės.
Ant stalo - garuojanti arbata, sumuštiniai, naminiai pyragai. Po šlovinimo giesmių, pastorius Giedrius dalinosi Evangelijos žinia. „Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, atėjo į šią žemę kaip šviesa, tamsiausiu metų laiku.
Dėl ko? Dėl mūsų. Kad savo Žodžiu sušvistų mūsų gyvenimo tamsoje, atneštų išgelbėjimo džiaugsmą ir ramybę. Tik susitaikę su savo Kūrėju, galime atrasti gyvenimo prasmę ir tikslą. Įtikėti Šviesą mus kviečia žmonės, jau pažįstantys Jo malonę, gyvenantys greta mūsų. Svarbu išgirsti, sutikti, priimti šią žinią. Pavesti Dievui savo gyvenimą ir nebijoti kalbėtis su Juo nuoširdžioje maldoje", - tarsi dangiški migdolai ant kvepiančių gardėsių byrėjo Dievo žodžio perlai. Pamokslas baigėsi kvietimu bendrai atgailos maldai, kurią visi kartojo atsistoję.Prie šių šventiškų nakvynės namų aplankymų prisidėti ir atnešti dovanų benamiams buvo kviečiama Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" bendruomenė. Suneštų dovanų gausa liudijo atviras ir dosnias tikinčiųjų širdis bei pranoko visus lūkesčius. Kiekvienam gyventojui buvo įteikta dovanėlė, laikraštis „Ganytojas", bažnyčios lankstinukas ir pasveikinimas. „Ačiū jums, aplankykit, nepamirškit mūsų", - kartojo ne vienas. „Šiandien gimė Jėzus, Dovydo Sūnus / Atsivėrė tau ir man Dangus", - giedojo šlovintojai. Dievo žodžio šviesa ir bažnyčios bendruomenės parodytas dėmesys ir meilė paguodė ir sušildė tų žmonių širdis. Na, o mūsiškes, tikėkim, praplėtė ir suminkštino, kad sutikę gatvėje vargetą ar benamį, palydėtume jį kitokiu, gailestingesniu žvilgsniu.