Balandžio 8-10 d. Kaune vyko šio regiono metų renginys, kaip girdėjau brolius juokaujant: „didieji atlaidai“.
Visi, kas dalyvavo šioje konferencijoje, galėjo patirti tikrą Tėvo namų šilumą, namiškių bendrystę, geranorišką patarnavimą. Šįkart šventė tikrai buvo neįprasta - iš ankstesnių išsiskyrė savo forma, ypač šeštadienio tarnavimai ir kitos detalės, kurių svečias iš karto galėjo ir nepastebėti. Kaip ir namuose: kai namai tvarkingi, namiškiai net nesusimąsto, kada ir kaip ta tvarka atsiranda. Čia reikia pasakyti, kad ir konferencijos metu buvo tvarką kiekvienoje srityje kūrę žmonės - namiškiai, norintys patikti Tėvui, vykdydami Jo paliepimus: „Mylėkite vieni kitus, neškite vieni kitų naštas, melskitės vieni už kitus...“
Štai čia ir atsiskleidžia pagrindinis namų principas - „vieni kitiems“, apie kurį kalbėjo Jonavos bažnyčios pastorius Mindaugas Sakalauskas šeštadienio rytiniame pamoksle „Dievo vizija - meilės bendruomenė“. Jis ragino nebūti kaip Kainas, kuris atsakė Dievui: „Neganau savo brolio“, bet, atvirkščiai, būti jautriems, pastebėti kitų poreikius, nuolankiai dalintis Dievo dovanomis, būti svetingiems, taikingiems. Tačiau tuo pat metu būti blaiviems ir nepuoselėti žmogiškų iliuzijų apie bendruomenę, kurioje apskritai nebūtų konfliktų, nes jų visgi pasitaiko... Tad mokykimės Dievo šviesoje spręsti nesutarimus. Tik jokiu būdu neignoruoti, kaip ir nuodėmės. Mes, deja, nusidedame. Todėl Mindaugas paliečia išpažinties temą ir kartu su apaštalu Jokūbu ragina: „Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus...“(Jok 5, 16).
Po to kalbėjęs Elektrėnų pastorius Gintautas Gruzdys taip pat ragino įdėmiau pažvelgti į brolių santykius Tėvo namuose. Tėvas talpina visus - ir grįžusį sūnų palaidūną, ir ištikimąjį. O mes? Kiek plati mūsų širdis? Ar neatsistojame į teisuolių pozicijas ir nesakome: „Tokius reikia užmėtyti akmenimis“, - kaip sakė Rašto žinovai ir fariziejai Evangelijos pagal Joną 8 skyriuje?
Kupinas meilės gyvenimas įmanomas tik nuoširdžiai trokštant Dievo, Jam atsiveriant ir Jame pasiliekant. Ne veltui dar penktadienio vakare, pradėdamas šią konferenciją, tai akcentavo Kauno bažnyčios pastorius Gabrielius Lukošius, pasitelkdamas 27 Dovydo psalmę: „Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu - gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą“ (Ps 27, 4). Jo Žodis - tai Jo namai. Ar aš trokštu pasilikti Jo namuose? Žmogų galima priversti daryti daug dalykų, bet kas iš tokių priverstinių darbų? Tik alkstančiai širdžiai atsiliepus į Dievo kvietimą, iš jos ima tekėti gyvieji šaltiniai.Grožėtis Viešpačiu, matyti Jo grožį... Kad tai patirtume, turi būti atviros širdies akys - tai žinia, skambėjusi Alytaus bažnyčios vyresniojo Dariaus Šulskio pamoksle. Jis perfrazavo Jėzaus žodžius iš Evangelijos pagal Luką: kas menkai mato, kiek jam atleista, tas menkai myli (Lk 7, 47). Kaip svarbu, kad akys būtų sveikos, kad matytume, pamatę mylėtume, o pamilę - ištvermingai vykdytume!
Šventės metu turėjome ir galimybę vykdyti girdėtą Žodį - melstis ir užtarti.. Šeštadienį prieš pietus salė valandai tapo tikra Šventosios Dvasios viešpatyste: po visą erdvę švelniame muzikos fone sklandė tylūs pokalbiai, maldos, raudojimai. Vieni susibūrę meldėsi teminių maldų rateliuose, kiti tiesiog mėgavosi Dievo artumu. Pastoriai ir vyresnieji poromis tarnavo kiekvienam, norėjusiam atverti asmeninį poreikį.
Tėvo namų pojūtis dar sustiprėjo kartu čia pat, salėje, pietaujant, niekur neskubant, šnekučiuojantis. O atėjus 16 val., padėkos popietės metui, buvo taip natūralu garbinti Viešpatį, išlieti visą padėką Jam. Tarp garbinimo giesmių į sceną vis pakildavo dviejų regiono bendruomenių atstovai, kurie liudijo apie Dievo darbus kiekvienoje kaimenėje ir Jam dėkojo. Kaip smagu buvo klausyti, kokių nuostabių dalykų padarė Viešpats!Sekmadienį atviromis širdimis gausiai susirinkusi kaimenė (salėje vos visi tilpo!) buvo palaiminta bendrijos vyr. pastoriaus dr. Giedriaus Saulyčio įžvalgomis apie laiką tarp neregimos, jau atėjusios Dievo karalystės, ir regimos, dar ateisiančios. Jis ragino gyventi laukiant Viešpaties, budint, ištikimai tarnaujant, mylint savo artimą, nes nežinome nei dienos, nei valandos (Mt 24, 36; Mk 13, 32-33; Lk 21)!
Viešpaties vakarienė šventės pabaigoje dar kartą paliudijo apie mūsų vienybę Kristuje. O Kauno regiono pastorius Gabrielius Lukošius apibendrino visą konferenciją „Tėvo namuose“ viena eilute iš laiško Hebrajams: „O Kristus kaip Sūnus viešpatauja Jo namuose, ir tie namai esame mes, jei pasitikėjimą ir tvirtą vilties pasigyrimą išsaugosime iki galo“ (Hbr 3, 6).