Šeštadienio vakarą Zarasų bendruomenės pastorius Ugnius Meškas supažindino tikinčiuosius su skautų judėjimu Lietuvoje. Tad pradžioje visi susirinkome prie laužo ir žaidėme skautiškus žaidimus. Buvo tikrai smagu ir jauniems, ir seniems. Kai visai sutemo, nuo laužo persikėlėme į salę, kur žiūrėjome nuotraukas iš šiemetinės skautų stovyklos Lietuvoje ir Danijoje.Sekmadienio rytą pradėjome Lietuvos vėliavos pakėlimu - iškelti stovyklavietėje valstybinę vėliavą - tai irgi skautų tradicija. Vėliau susirinkome bendrai maldai ir šlovinimui. Buvo labai įdomu melstis po atviru dangumi: kiekvieną išsakytą maldos intenciją palydėdavo griaustinio dundesys - tarsi pritarimas iš dangaus. Sekmadieninio tarnavimo metu šlovinimą vedė zarasiškė Inga Meškienė bei uteniškis
Algis Gervė. Pastorius R. Babarskas pamokslavo apie Šventosios Dvasios dovanų reikalingumą bei jų naudojimą bažnyčioje. Pastorius pateikė vaizdingų pavyzdžių, kaip netinkamas Dievo Dvasios dovanų naudojimas gali papiktinti aplinkinius. Pamokslininkas pabrėžė, kad visos šios dovanos skirtos bažnyčios ugdymui ir turi būti naudojamos meilėje. Po pamaldų dar turėjome galimybę pabendrauti prie pietų stalo. Sekmadienio popietę vainikavo dar vienas reikšmingas įvykis: buvo pakrikštyti trys žmonės (du uteniškiai ir viena rokiškietė). Tai didelis džiaugsmas ir šventė bendruomenėms.Tai jau ne pirmas kartas, kai Aukštaitijos bendruomenės vasarą rengia bendrą išvyką. Gera susitikti su brangiais broliais ir sesėm, kurių seniai nematei. Norėtųsi, kad ši tradicija nenutrūktų, bet plėstųsi ir pasitarnautų bendruomenių bei šeimų stiprinimui.