Sausio 23 d. Vilniaus bažnyčios patalpose vyko neeilinis renginys - tarpbažnytinis vyrų stalo teniso turnyras. Tokios rungtynės vyko pirmą kartą per mūsų bendrijos gyvavimo istoriją. Susitiko Kėdainių ir Vilniaus Tikėjimo žodžio bažnyčių komandos.Beje, prieš gerą dešimtį metų tie patys miestai rungtyniavo krepšinio aikštelėje. Tuomet Vilniaus bažnyčios krepšinio rinktinė šventė pergalę. Kaip gi sekėsi šįkart, kurios gi komandos raketės labiau klausė savo šeimininkų?
Pradėkime nuo dalyvių. Komandose rungėsi po tris žaidėjus. Kėdainių ekipą sudarė sportininkai, keletą metų mėgėjiškai besitreniruojantys stalo tenisą: Gintautas Bezaras, kūno kultūros mokytojas Ramūnas Grunskis ir Anatolijus Velavičius. Vilniaus komandai atstovavo ankstyvoje jaunystėje profesionaliai treniravęsis mūsų bendrijos vyr. pastorius Giedrius Saulytis, į rankas raketę vėl paėmęs po 30 metų, mėgėjiškai besitreniruojantis Vilniaus bažnyčios diakonas Gintaras Dijokas ir trejus metus profesionaliai besitreniruojantis jaunuolis Vainas Brazdeikis.
Visi šeši žaidėjai buvo nusiteikę kovingai, kiekviena komanda troško pergalės. Visgi ore tvyrojo daugiau mėgavimosi stalo tenisu, nei karo atmosfera. Sirgaliai palaikė savo favoritus, negailėdami ovacijų ir gražesniems priešininkų smūgiams. O pažiūrėti išties buvo į ką. Keletą akimirkų, kai tolimi ir stiprūs smūgiai sekdavo vienas po kito, visi užgniauždavo kvapą, o po to pratrūkdavo audringomis reakcijomis.
Žaidėjas laimi setą tada, kai surenka 11 taškų, turėdamas bent dviejų taškų persvarą. Kiekviena dvikova buvo žaidžiama iki 3 pergalingų setų. Turnyras truko apie dvi valandas ir intrigos neprarado iki pat pabaigos. Pradedant paskutinį mačą, rezultatas buvo 4:4 ir galiausiai pergalę iškovojo kėdainiškiai rezultatu 5:4.
Pati įdomiausia kova vyko tarp Giedriaus Saulyčio ir Gintauto Bezaro. Kėdainiškis laimėjo 3:1, Giedriui teko pripažinti priešininko pranašumą, o žiūrovams „teko“ pasimėgauti gražiu reginiu ir įnirtinga kova. Įsikvėpę sirgaliai pasibaigus turnyrui skubėjo išbandyti jėgas prie teniso stalo su svečiais, o galiausiai teniso stalą pakeitė stalas bažnyčios raštinėje su arbata ir pyragu. Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena! Tai yra lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis per Aarono barzdą ant jo drabužių apykaklės. Tai lyg Hermono rasa, krintanti ant Siono kalnų! Tenai palaiminimą ir gyvenimą amžiną Viešpats teikia! (133 psalmė).
Vilniaus komandos žaidėjai nusiteikę revanšui ir ši broliška stalo teniso fiesta tęsis Kėdainiuose artimiausiu laiku.