Penktadienio vakarą pirmasis pamokslavo Jonavos bendruomenės pastorius Mindaugas Sakalauskas, kuris priminė, kad Naujojo Testamento bažnyčioje pagrindinis veikiantis asmuo yra būtent Šventoji Dvasia. Įvardinęs, kad gyvenimas Dvasia nėra tik moralinis gyvenimas, jis atkreipė dėmesį į Šventosios Dvasios dovanas, kurios yra neatsiejama Naujojo Testamento ir apskritai bažnyčios gyvenimo dalis.
Šventosios Dvasios dovanos yra svarbios bei pasiekiamos ir šių dienų tikintiesiems, jos buvo Dievo numatytos kaip pagalba, tarnavimo įrankiai. Deja, į Dvasios dovanas dažnai mes žiūrime atsargiai, santūriai... Kodėl? Pastorius įvardijo keletą priežasčių: nelabai tikime, kad jos ir šiandien gali veikti tarp mūsų; tikėjimo kelyje esame girdėję negatyvių pavyzdžių, kai Dvasios dovanos buvo naudojamos netinkamai; galime vengti šios temos dėl nepažinimo.
Tačiau juk Dievas vakar, šiandien ir per amžius toks pats! Ir būtent Jis yra Šventosios Dvasios dovanų autorius, dalijantis jas tikslingai - kad būtų atlikta viena ar kita tarnystė. Taip, pasitaiko, kad kartais jos naudojamos netinkamai, bet juk yra mūsų gyvenime dalykų, kuriuos kas nors naudoja netinkamai, ne pagal paskirtį, bet ar todėl visi turime tų gerų dalykų atsisakyti? Ne. Dvasios malonės dovanos veikė Jėzaus gyvenime, ir savo pasekėjams Jis sakė: Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių" (Apd 1, 8). Viešpats apdovanoja kiekvieną, tik mūsų visų dovanos skirtingos. Ne visi esame pamokslininkai ar pranašai, bet kiekvienas turime gebėjimų atlikti tam tikrus darbus. Baigdamas savo pamokslą ir pabrėždamas, kad nors mes ir esame skirtingi, bet kiekvienas esame reikalingas Dievui, pastorius Mindaugas perskaitė nuotaikingą Bruno Ferrero miniatiūrą „Staliaus akimis", kuri visus privertė nusišypsoti ir permąstyti savo požiūrį ir nuostatas savo ir šalia esančiųjų atžvilgiu.
Antrasis penktadienio vakarą pamokslavo Kėdainių bažnyčios pastorius Alvydas Stankevičius. Prisiminęs keletą Šventosios Dvasios veikimo pavyzdžių savo gyvenime, jis ragino pažinti Šventąją Dvasią kaip Asmenį ir pabrėžė, jog nuolankumas ir nusižeminimas yra būtinos sąlygos, kad Šventoji Dvasia ir Jos dovanos veiktų mūsų gyvenime. Remdamasis Laiško romiečiams 12-13 skyriais, pastorius ragino šalinti kliūtis, kurios trukdo Dievo Dvasiai veikti mumyse ir per mus, siekti Dvasios dovanų ir būti atidiems, kad jas atpažintume.
Šeštadienį sulaukėme kiek daugiau svečių iš Kauno regiono bažnyčių. Šį rytą klausėmės bendrijos vyr. pastoriaus dr. Giedriaus Saulyčio pamokslo. Pastorius Giedrius įvardijo tris Šventosios Dvasios įvaizdžius, aptinkamus Pauliaus laiškuose: (1) pirmųjų vaisių įvaizdis susieja Dvasią su laiku, mat gyventi Dvasia visų pirma reiškia gyventi nauju laiku, laiku, kurio laukė Senojo Testamento šventieji ir pranašai, - kai išsipildo Senojo Testamento pranašystės, kai išliejama Šventoji Dvasia. Mes gyvename būtent tokiu laiku, todėl negalime gyventi taip, tarsi nepažintume Kristaus. (2) Apaštalas Paulius apie Šventąją Dvasią kalbėjo ir kaip apie užstatą, kuris garantuoja, kad Viešpats mūsų tikrai neapleis. (3) Šventoji Dvasia yra ir antspaudas, o antspaudas liudija, kad tai, kas užantspauduota, tikrai yra savininko, kad tai autentiška ir originalu.
Pastorius aptarė ir tris kraštutinumus, į kuriuos kartais nukrypstama. Į kelkraščius nukrypstama, kai (1) per daug akcentuojama triumfo, pergalės pozicija arba, priešingai, kančios ir priespaudos, skausmo pozicija; (2) supriešinamos Dvasios dovanos ir Dvasios vaisiai arba (3) dirbtinai supriešinama Dvasios jėga ir biblinė teologija. Tačiau mums, tikintiesiems, svarbu eiti kelio viduriu - ištverti suspaudimus ir neprarasti džiaugsmo (1 Tes 1, 5-6), siekti Dvasios dovanų, bet puoselėti ir Dvasios vaisius: romumą, nuolankumą, prašyti Dievo jėgos, bet siekti ir išsilavinimo. Taip, ne visi yra mokytojai, bet išsilavinę mokytojai, galintys vesti bažnyčią teisingu keliu, labai reikalingi.
Po trumpos pertraukėlės laukė dar viena labai svarbi ir iškilminga dalis - pastorių ir vyresniųjų įšventinimas. Prie bendrijos pastorių būrio prisijungė dvi moterys: Diana Vaškelienė ordinuota Kauno bažnyčios pastore, o Raseinių bažnyčios pastore įšventinta Jurgita Kučinskienė. Jos iškilmingai pasižadėjo Dievui padedant būti ištikimos ganytojos ir prisiėmė atsakomybę ganyti joms patikėtas kaimenes, puoselėjant Kristaus idealus bei krikščioniškas vertybes, tiksliai perteikiant Tiesos žodį.
Įšventinome ir 13 Kauno krašto bažnyčiose tarnaujančių vyresniųjų: Daivą Karvelienę (iš Kėdainių), Virginiją Piliponienę (iš Alytaus), Ingą Jonienę (iš Druskininkų), Ričardą Davidavičių, Dalią Pranaitienę ir Jolantą Gruzdienę (iš Elektrėnų), Gedvydą Valatką ir Marijoną Mukomolovienę (iš Jonavos), Editą Sprauniutę ir Egidijų Kučinskį (iš Raseinių), Gintarą Kunigonį (iš Marijampolės), Ričardą Beniušį ir Gediminą Butkų (iš Kauno). Tokia ceremonija Kaune vyko pirmą kartą. Konferencijos dalyviai nuoširdžiai džiaugėsi ir karšta malda laimino visus ordinuotuosius.Po įšventinimo tarnavimo, ne mažiau džiaugsmo patyrėme ir čia pat, salėje, sustačius stalus, ruošdami bendrus pietus. Stalai buvo gausiai nukrauti visokiausių gėrybių. O prie gardaus maisto vyko puikus bendravimas. Apie tik ką vykusius dalykus, kasdienybę, tikėjimą, orą ar... sodininkystę. Tai tarsi priminė pirmąją bažnyčią, kai tikintieji kartu valgydavo, dalindavosi savo gėrybėmis...
Visur, kur susirenka du ar trys Kristaus vardu, taip ir maldos bei šlovinimo vakaro metu, Kristaus Dvasia patarnavo ne vienam tikinčiajam. Skambant šlovinimo giesmėms, už žmones meldėsi ir su jais bendravo bažnyčių vyresnieji. Vieniems reikėjo užtarimo maldos, kitiems - ramiai apmąstyti girdėtą žodį, atverti Viešpačiui širdies žaizdas, pabūti su Juo skambant giesmėms ar su ašaromis ir plojimais išreikšti padėką bei pasigėrėjimą savo Kūrėju.
Nesvarbu, su kokiomis situacijomis susiduriame, Viešpaties Dvasia visuomet kreipia mūsų širdis ir žvilgsnius į Kristų. Svarbu neužkietinti savo širdžių ir būti atviriems prieš Dievą, nes ką mes slepiame, Jis atidengia, o ką mes atveriame Jam, Jis pridengia.
Sekmadienį tarnavo ir visos konferencijos metu skambėjusias mintis apibendrino Kauno bažnyčios pastorius Gabrielius Lukošius. Remdamasis Laišku galatams, pastorius Gabrielius kreipė visų žvilgsnius nuo savo darbų, savo teisuoliškumo prie pasitikėjimo Kristumi, Jo auka ir Jo meile, nes tik taip įmanoma gyventi Dvasia ir patikti Viešpačiui.
Džiugu, kad šios konferencijos metu galėjome matyti veikiančias įvairias Dvasios dovanas: girdėjome keturis skirtingus pamokslus, šlovinti Viešpatį padėjo ir Jo suteiktomis dovanomis tarnavo Elektrėnų, Alytaus, Kėdainių ir Kauno bažnyčios šlovintojai, drauge pietaudami matėme ir pasireiškiančias svetingumo, vaišingumo bei kitas dovanas. Viliamės, kad po šios konferencijos šiek tiek geriau suprasime, ką reiškia gyventi Dvasia ir galbūt darysime kiek mažiau klaidų...
Nuotraukos Miglės Kavaliukaitės