Vasario 20 d. dr. Willemo VanGemereno viešnagė tęsėsi Šiauliuose. Kartu su Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ pastore Anželika Krikštaponienė ir keliais bažnyčios tarnautojais svečias apsilankė Kryžių kalne.Ši Šiaulių krašto įžymybė svečiui labiausiai į atmintį įstrigo kaip rezistencinės kovos su sovietmečiu simbolis. Taip pat visi kartu, pasivaikščiodami po Šiaulių bulvarą, užsuko į Gintauto Tumulio parodą „Žiemos juvelyrika“.Vakare į Šiaulių Polifonijos salę rinkosi tikintieji iš įvairių aplinkinių miestelių bei iš skirtingų Šiaulių miesto krikščioniškų bendruomenių.
Susirinkimo pradžioje skambėjęs pastorės paraginimas padėti į šalį savaitės rūpesčius bei šlovinimo grupės giedamos giesmės padėjo tikintiesiems nurimti ir pasiruošti atidžiai klausytis dr. Van Gemereno įžvalgų iš Šventojo Rašto. Šis Senojo Testamento žinovas pamokslavo remdamasis Psalmių knygoje užrašytu žodžiu. Seminaro temos: I dalis. „Gyvenimas psalmėse. Įvadas į Dovydo triadą“ (101-103 psalmės), II dalis. „Tikra mokinystė tremtyje: atperkamoji kančia ir viltis“ (102 psalmė).
Teologijos daktaras akcentavo, jog krikščionio gyvenimą ženklina kančia, nenumaldomas Dievo šlovės apsireiškimo troškulys, viltis ir liudijimas pasauliui apie Dievo ištikimybę, Jo darbus. Visus šiuos jausmus psalmių kūrėjai išliejo penkiose Psalmyno knygose. Jei nori turėti bendrystę su Kristumi, turi priimti kančią savo gyvenime. Kiekviena psalmė kalba apie Kristų. Raudų psalmėse galime išgirsti Jėzaus kančią ir raudą. Taip, kaip Kristus buvo visiškai Dievas, lygiai taip Jis buvo ir Žmogus. Tačiau kaip Žmogus Jis turėjo būti ištobulintas. Ištobulintas kentėjimais. Jėzus susitapatino su visomis žmogiškomis kančiomis.Kentėjimas, ištyrimas išmoko paklusnumo. Žmogui būdinga laukti šlovės, tačiau be kančios ji neateina.
Tokios mintys skambėjo iš Willemo VanGemereno lūpų tą vakarą ir drąsino tikinčiuosius sekti Kristumi. Po pamokslo svečias mielai sutiko atsakyti į susirinkusiųjų klausimus. Ši dalis padėjo dar daugiau ne tik pažinti Psalmių knygą, bet ir garbingo svečio asmenybę bei gilų pasišventimą Kristui.
Po susirinkimo visi buvo pakviesti neišskubėti namo, bet pabendrauti prie arbatos. Penktadienio vakaras buvo tikra dvasinė puota, kurioje susirinkusieji buvo maitinami giliomis Psalmyno įžvalgomis bei drąsinami gyventi psalmėse , atpažinti jose Kristų ir nebijoti sekti Juo.
Čia galite paklausyti pamokslo „Tikra mokinystė tremtyje: atperkamoji kančia ir viltis“ (102 psalmė) garso įrašo.
Nuotraukos G. Tumulio