Nors šis miestukas visai nedidelis, netoli jo yra didžiausias šalyje reabilitacijos centras. Centro direktorius ir pastorius Grigorijus Neufeldas mūsų šeimą svetingai priėmė į savo namus. Visai šalia Grigorijaus gyvena jo brolis, bažnyčios „Neuer Lieben‘‘ (Naujas gyvenimas) pastorius Andrėjus Neufeldas (šioje bažnyčioje dažnai svečiuodavosi Gintas Abarius). Broliai gimę gausioje, aštuonių vaikų krikščioniškoje šeimoje. Jie, jų tėvai ir seneliai - Rusijos vokiečiai, kurie sovietų laikais buvo gainiojami iš vienos vietos į kitą, o XX a. 9-ąjame dešimtmetyje gausi šeima grįžo į tėvynę, išlaikiusi krikščioniško tikėjimo išmėginimus (iš tiesų, vokiečiams ir dar tikintiesiems gyventi Sovietų Sąjungoje buvo nelengva). Šios bendrovės atstovai patys susirado mus Akmenėje, nes jau gyvendami Vokietijoje buvo apie mus girdėję.
Įdomu tai, kad bažnyčią „Neuer Lieben“ lanko beveik 10 procentų šio mažo miestelio gyventojų. Sekmadienį pastoriui Mindaugui teko pamokslauti rusiškai, o vertėjas vertė į vokiečių kalbą. Buvo smagu girdėti vokiškai giedamas giesmes. Man irgi teko atlikti tris giesmes: lietuviškai, prancūziškai ir lotyniškai.
Vėliau aplankėme kitame miestelyje gyvenančią bičiulio Matiejaus šeimą. Šis vyras yra evangelikų-pietistų bendruomenės vyresnysis (žodis „pieta“ reiškia pamaldumą). Paminėtina, kad pietistų judėjimas buvo gan išplitęs Mažojoje ir Vakarų Lietuvoje. K. Donelaitis buvo pietistinių pažiūrų liuteronų kunigas. Evangelikai-pietistai - tai mūsų bažnyčios partneriai, draugystė su jais užsimezgė maždaug prieš 5 metus, kai Vokietijos labdaros organizacija „Cisterna“ į Lietuvą pirmą kartą atvežė labdaros. Su jais kartu atvyko ir Matiejus. Jam labai patiko mūsų darbas, tad jis panoro paremti ir užmegzti glaudesnius santykius. Pastorius Mindaugas, prieš kurį laiką pamokslavo evangelikų-pietistų bendruomenėje ir santūrių vokiečių buvo šiltai priimtas. Nuostabu, kad visas miestelis kasmet prieš Kalėdas pardavinėja įvairius rankdarbius, o gautas lėšas siunčia mums, akmeniškiams. Tai didelė Dievo malonė.Tą pačią dieną aplankėme reformatą-pietistą Franką. Šis kuklus vokietis priklauso evangelikų labdaros organizacijai „Cisterna“, kuri padeda Rytų Europos šalims ir Indijai (prieš kurį laiką Mindaugas buvo pakviestas pristatyti savo veiklą). Frankas - informacinių technologijų specialistas. Kiekvienais metais aukodamas savo atostogas šis vyras sėda už sunkvežimio vairo ir veža labdarą į Lietuvą.
Vokietija - graži, turtinga šalis su skoningai sutvarkytais miestais, miesteliais. Visgi didžiausią įspūdį mūsų šeimai paliko nuoširdūs, paprasti, Jėzumi tikintys vokiečiai. Jie mus mylėjo be jokios priežasties: buvome palepinti, skaniausiais valgiais, kelionėmis po Liuksemburgą, Prancūziją, Belgiją (šios valstybės visai šalia). Kelionė pranoko visus mūsų lūkesčius. Grįžome visokeriopai praturtinti ir lauksime, kada mūsų bičiuliai vokiečiai apsilankys Lietuvoje.
Pirmoje nuotraukoje: Daiva ir Mindaugas Palioniai, Andrėjus ir Grigorijus Neufieldai
Antroje nuotraukoje: Brolis Matiejus ir Mindaugas Palionis