„Pastaraisiais metais kai kurie bažnyčių atstovai mėgina į save atkreipti visuomenės dėmesį, žaliai spalvindami tradicinį bažnyčių mokymą - Kristus Išganytojas sparčiai virsta Kristumi aplinkosaugos aktyvistu", - rašo Furedi neseniai nepriklausomame interneto leidinyje „Spiked" paskelbtame straipsnyje.
„Vakarų visuomenė nuolat ieško ritualų ir simbolių, kuriais būtų galima įtvirtinti moralinį sąžiningumą [moral probity]", - tęsia Furedi. - „Regisi, jog daugybei bažnyčių vadovų atrodo, jog naujai įprasminti ritualus ir simbolius planetos gelbėjimo projektas jiems suteikia daugiau galimybių, nei sielų gelbėjimas".
Kaip pavyzdį Furedi nurodo valstybinę Anglijos anglikonų bažnyčią, kuri 2006 m. pradėjo „ekologinį kryžiaus žygį", pavadintą „Sumažink pėdos atspaudą" (Shrinking the Footprint).
Anglijos Bažnyčios vadovas, Kenterberio arkivyskupas dr. Rowanas Williamsas yra nusiskundęs, kad „ankstyvoji modernioji religija prisidėjo prie įtvirtinimo tokios idėjos, kad gamtai lemta būti valdomai suverenios valios, dieviškos arba žmogiškos".
Reaguodamas į tokį teiginį, Furedi nurodė, jog šitie „suklaidinti ankstyvieji modernieji religininkai" šią idėją, ko gero, bus atradę Pradžios knygoje, kurioje pasakojama, kaip Dievas žmonijai atidavė valdyti visą Žemę ir visus „žemėje judančius gyvūnus". Jis taip pat sukritikavo dr. Williamsą, kad šis nesutinka su tuo, jog „gamtai vadovauja ne tik Žmogus, bet ir Dievas".
Dr. R. Albertas Mohleris, jr, Amerikos Pietų baptistų teologinės seminarijos prezidentas, sutinka, kad pastaruoju metu susirūpinimas ekologiniais klausimais iš tiesų pakeičia „apleistas doktrinas" ir „pasenusius klausimus" - tokius kaip evangelizmas.
„Furedi teiginiai yra įžvalgūs ir keliantys nerimą", - savo internetiniame dienoraštyje pažymėjo Mohleris, perskaitęs britų sociologo komentarus. - „Be jokios abejonės, taip galima pasakyti apie daugybę bažnyčių ir denominacijų".
Kaip pastebi Mohleris, visame pasaulyje rūpesčio kūrinija ir klimato pokyčių klausimas tampa vis svarbesnis ir vis labiau skiria tiek atskirus krikščionis, tiek bažnyčias.
Nors praktiškai visi krikščionių vadovai pripažįsta būtinybę saugoti Dievo kūriniją, daugelio jų nuostatos išsiskiria, kai gvildenant visuotinio atšilimo ir aplinkosaugos klausimus, šiems skiriama daugiau dėmesio nei kitiems moralės klausimams.
Birželio mėn. JAV senato komiteto posėdyje evangelikalų, tradicinių protestantų ir katalikų lyderiai nagrinėjo visuotinio atšilimo klausimą, abi skirtingas nuomones gynusios pusės savo teiginius grindė Biblija.
Episkopalinės Bažnyčios vadovė, buvusi okeanografė, kun.dr. Katharine Jefferts Schori teigė, jog visuotinis atšilimas yra reali problema, iš esmės sukelta žmonių. JAV Katalikų Vyskupų Konferencija bei Evangeliškos Klimato Iniciatyvos (ECI) lyderis kun.dr. Jimas Ballas taip pat parėmė šią nuostatą.
Tačiau kiti posėdžio dalyviai, įskaitant Pietų Baptistų atstovą, nesutiko, kad globalus atšilimas yra reali problema ir kritikavo tai, jog Biblija naudojama aplinkosaugininkų pozicijoms paremti.
„Pietų Baptistų Konventas ir panašiai nusiteikusios evangelikalų grupės neprieštarauja aplinkos apsaugai", - aiškino Pietų baptistų teologinės seminarijos Teologijos fakulteto dekanas bei vyresnysis akademinės administracijos viceprezidentas dr. Russellas Moore‘as. - „Tačiau esame susirūpinę dėl to, kaip šiame ginče naudojami religiniai argumentai, nes šitaip galima sukelti žalingų padarinių tiek viešajai politikai, tiek bažnyčios misijai".
Pietų Baptistų Konventas yra didžiausia JAV protestantų denominacija, vienijanti 42 tūkstančius bažnytinių vienetų su 16 milijonų tikinčiųjų.
Moore‘as užtikrino, kad Pietų baptistams rūpi globalaus atšilimo klausimas, „nes kūrinija atskleidžia Dievo šlovę", tačiau priminė, kad mokslas absoliučiai nepatvirtino, jog žmonės būtų pagrindiniai visuotinio atšilimo sukėlėjai ir kad anglies emisijų mažinimas iš tiesų geriausiai pasitarnautų daugumai pasaulio gyventojų.
Kito ginčo metu žinomi evangelikalų lyderiai išsakė susirūpinimą, kad visuotinio atšilimo klausimui skiriama daugiau dėmesio nei kitiems socialiniams klausimams.
Kiek anksčiau šiemet ne viena dešimtis iškilių evangelikalų lyderių kritikavo JAV Nacionalinės Evangelikalų Asociacijos viceprezidentą kun. Richardą Ciziką dėl jo aktyvizmo visuotinio atšilimo klausimu.
Šie lyderiai, tarp kurių buvo ir konservatyviosios tarnystės vadovai dr. Jamesas Dobsonas ir Gary Baueris, kritikavo Ciziko žaliąjį aktyvizmą, nes šitaip dėmesys nukreipiamas nuo, jų nuomone, daug svarbesnių klausimų - pvz., nuo abortų ar tos pačios lyties asmenų „santuokų".
Tačiau galiausiai Nacionalinės Evangelikalų Asociacijos valdyba parėmė Ciziką ir netgi paskelbė oficialų pareiškimą klimato kaitos klausimu.
„Krikščionims tenka atsakomybė būti gerais Žemės valdytojais", - pažymi Mohleris. - „Tai nelengva atsakomybė painiame šiuolaikinių ekologinių debatų kontekste".
Tačiau jis pabrėžia, kad „už bet kokius kitus reikalus svarbesnė Jėzaus Kristaus bažnyčios pareiga yra skelbti Evangeliją".
Tiek Furedi, tiek Mohleris perspėja, kad nors rūpintis kūrinija yra Biblijos nurodyta pareiga, ta bažnyčia, kuri savo svarbiausia užduotimi paverčia Žemės gelbėjimą, galiausiai praras bet kokį autoritetą, nes pastarosios srities ekspertai visada bus mokslininkai.
„Turėtume tai įsidėmėti, kai tokie sociologai kaip Frankas Furedi vaizdą regi šitaip aiškiai. Kodėl jis mato tai, ko daugybė kitų neįžvelgia?" - klausia Mohleris.
„Kai bažnyčia netenka jai Dievo duotosios užduoties, nebesvarbios jokios užduotys", - užbaigia Mohleris.
„Christian Today", 2007 10 05, vertė Kęstutis Pulokas