Amerikos medikų asociacijos žurnale praskelbto tyrimo duomenimis, pacientai, kurių tikėjimas „pozityvus" - t.y. jie pasitikėjo Dievo meile ir rūpesčiu - net tris syk dažniau nei kiti prašė imtis intensyviosios terapijos priemonių paskutiniąją gyvenimo savaitę.
„Žmonės mano, kad tikintieji ligoniai linkę atiduoti savo gyvenimus į Dievo rankas („Teįvyksta, kas turi įvykti"), tačiau iš tiesų jie išreiškia norą naudoti agresyvesnes gyvybę palaikančias medicinos priemones", - laikraščiui „The New York Times" kalbėjo Holly G. Prigerson, minėto tyrimo vadovė, Psichosocialinės onkologijos ir paliatyviojo gydymo tyrimų centro direktorė. -
„Tikinčiųjų požiūriu gyvybė yra šventa ir pašvęsta Dievui, todėl jie jaučia pareigą kiek galima ilgiau išsaugoti gyvenimą."
Tyrime panaudoti 345 ligonių stebėjimo duomenys, ligoniai buvo stebimi iki mirties. 80 procentų kalbėjo, kad tikėjimas padeda jiems siekti nusiraminimo, o daugiau nei trečdalis sakė, kad religija „svarbiausias dalykas, įkvepiantis vis eiti pirmyn." 55 procentai ligonių kasdien skyrė laiko maldai, apmąstymui ar religijos studijoms.
Tyrimo rezultatai kiek nustebino. Angelika Zollfrank, kapelionė ir klinikinės pastoracijos švietimo programos vadovė „Massachutssets General" ligoninėje, laikraščiui „The Boston Globe" kalbėjo: „Matome, kad tikintys pacientai ir jų šeimos nariai renkasi ir vieną, ir kitą (gydymo paskutiniosiomis gyvenimo dienomis taktiką) priklausomai nuo jų įsitikinimų. Yra giliai tikinčių ligonių, kurie siekia palaikyti gyvybę intensyviosios terapijos priemonėmis, bet taip pat yra tikinčiųjų, kurie mano, kad viskam yra savas laikas: laikas gimti ir laikas mirti."
Dr. Haroldas Koenigas, Religijos bei dvasingumo ir sveikatos studijų centro Duke universitete direktorius pastebi, kad daugelis pacientų ir gydytojų jaučiasi nejaukiai, kalbėdami apie tai, kad pasirinktam gydymui turėjo įtakos tikėjimas. H. Koenigas ragino ligonius kalbėti su gydytojais ir apie tikėjimo dalykus, jeigu jiems tai svarbu. „Nėra kito būdo ligoniams išlikti žvaliems," - tvirtino H. Koeningas naujienų agentūrai „ABC News".
Anksčiau minėto tyrimo autoriai pastebi tą patį: „Tyrimas parodė, kad medicinos darbuotojai privalo suvokti tikėjimo reikšmę ir būti jautrūs, priimdami sprendimus dėl paskutinėmis ligonio gyvenimo dienomis skiriamo gydymo," - rašo tyrimo autoriai. - „Tarp klinikų darbuotojų turėtų būti kapelionai ar kiti profesionalai (pvz. specialiai parengti psichoterapeutai), kurie galėtų patarti tikėjimo klausimais ligonio, esančio intensyvios terapijos palatoje, artimiesiems bei iš anksto kalbant su ligonių apie paskutiniąsias gyvenimo dienas. (...) Dar reikia nemažai nuveikti, kad medicinos darbuotojai pajėgtų geriau suvokti motyvus, kuriais vadovaudamiesi ligoniai renkasi vienokį ar kitokį gydymą."
Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.christiantoday.com
Giliai tikintys ligoniai stengiasi išgyventi kuo ilgiau
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tikintys ligoniai, sergantys paskutiniųjų stadijų vėžiu, ilgiau kovoja su liga ir prašo gydytojų imtis visų priemonių jų gyvenimui pratęsti, nei tie, kurie vadino save mažiau tikinčiais.