Tarp europiečių yra daugiau tikinčiųjų, nei manė sociologai

Nepaisant to, kad europiečiai mažiau nei anksčiau eina į bažnyčią, didžioji dauguma senojo žemyno gyventojų visgi laiko save tikinčiaisiais.

Tokie yra neseniai atliktos Bertelsmano tyrimų fondo Vokietijoje apklausos rezultatai. 

„Nors dabar labai daug kalbama apie religiją, bet nėra aiškios informacijos, kuo visgi tiki žmonės ir kaip tai atsispindi jų gyvenime", - sakė Martinas Egeris, Bertelsmano tyrimų fondo projektų vadovas.

Šio tyrimo tikslas buvo ne konfesinė priklausomybė, o tikėjimas apskritai. Paaiškėjo, kad tikinčių europiečių skaičius didesnis, nei buvo manoma.

Tyrime dalyvavo 21000 respondentų iš 21 šalies. Reikėjo atsakyti į 100 anketos klausimų apie tikėjimą Dievu, religinę patirtį, domėjimąsi religija. Apklausos duomenimis 74 proc. apklaustųjų laiko save tikinčiais, 25 proc. - giliai tikinčias, didžiausias pastarųjų skaičius užfiksuotas Italijoje ir Lenkijoje, minimalus - Prancūzijoje.

Lankančių bažnyčią katalikų buvo 42 proc., o protestantų - tik 15 proc.

Didžioji dalis įvairaus amžiaus žmonių pažymėjo, kad jų tikėjimas yra labai individualus ir neapima visų tradicinės religijos aspektų.

„Tyrimas parodė, kad Europa visgi vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis. Akivaizdu, kad religinis veiksnys kaip ir anksčiau turi poveikio Europos socialiniam ir kultūriniam gyvenimui bei santykiams tarp Europos Sąjungos šalių".

Šio tyrimo duomenimis, kurie buvo pristatyti rugsėjo mėnesį vykusioje konferencijoje Briuselyje, 27 proc. europiečių nepriklauso jokiai bažnyčiai, o 92 proc. mano, kad kiekvienoje religijoje yra „tiesos grūdas".

42 proc. respondentų prisipažino, kad jiems artimesnis panteistinis pasaulėvaizdis - Dievo tapatinimas su gamta, visatos protu. Daugiau kaip pusė pažymėjo, kad jų tikėjimas neturi įtakos jų politinėms pažiūroms ir lytiniam gyvenimui. Nereguliariai lanko bažnyčią 90 proc. lenkų, 75 proc. italų, 45 proc. prancūzų ir 44 proc. vokiečių.

Tyrimas parodė, kad Europa visgi vadovaujasi krikščioniškomis vertybėmis. Akivaizdu, kad religinis veiksnys kaip ir anksčiau turi poveikio Europos socialiniam ir kultūriniam gyvenimui bei santykiams tarp Europos Sąjungos šalių.

Parengė Daiva Širkaitė pagal www.invictory.org