Šviesioje Wheatono Kolegijos bažnyčioje praėjusį penktadienį daugiau nei 600 žmonių susirinko pagerbti ir pasisemti įkvėpimo iš Johno Stotto gyvenimo (nuotraukoje - J. Stottas ir B. Grahamas).Šis anglikonų dvasininkas XX a. padėjo apibrėžti ir skatino evangelikų judėjimo pažangą visame pasaulyje. Pranešėjai iškilmingai, bet ir nuoširdžiai bei su humoru atsiminė nuolankųjį ir intelektualųjį evangelikų bendruomenės milžiną, kurio aiški ir autoritetinga Biblijos egzegezė ir gyvenimo būdas stulbino ir paliesdavo viso pasaulio krikščionis.
„Jis (Johnas Stottas) tam tikra prasme tapo pirmuoju asmeniui, kuris kalbėjo man Dievo Žodį savo raštais, girdėjau jį kalbant ir asmeniškai," - kalbėjo Niujorko Atpirkėjo presbiterionų bažnyčios vyresnysis pastorius Timas Kelleris, kurį žurnalas „Newsweek" pavadino „XXI a. C. S. Lewisu".
T. Kelleris skaitė pamokslą pamaldose, skirtose Johno Stotto atminimui ir dalijosi tuo, kokią didelę įtaką jam padarė J. Stotto perkamiausia knyga „Krikščionybės pagrindai" (išleista 1958 m.), kurios parduota daugiau nei milijonas egzempliorių ir kuri išversta į 25 kalbas.
„Taigi turėjau susimąstyti iš naujo. Turėjau atlikti tai, ką mane ragina atlikti Žyd 13, 7: permąstyti savo gyvenimą, žvelgdamas į jo (J. Stotto) gyvenimo vaisius," - atsiminė T. Kelleris apie tai, ką jis mąstė prieš kelis mėnesius, kai buvo pakviestas kalbėti J. Stotto laidotuvių pamaldose.
J. Stottas, kuris ramiai išėjo pas Viešpatį šių metų liepos 27 d., Anglijoje (Surrey), sulaukęs 90 metų, dažnai apibūdinamas kaip XX a. evangelikų judėjimo architektas. Jis buvo pagrindinis Lozanos konvencijos rengėjas (1974 m.) - ši konvencija tapo evangelikų manifestu evangelizmo ir teologijos klausimais. Jis yra daugiau nei 50 knygų, kurios išverstos į 65 kalbas, autorius. Žurnalas „Time" 2005 m. jį pavadino vienu iš „100 įtakingiausių pasaulio žmonių".
Nepaisant įtakingumo ir pripažinimo, kurio jis susilaukė per savo gyvenimą, J. Stottas prisimenamas kaip nuolankus ir tarnystei Viešpačiui pasišventęs asmuo. „Didžiausios dovanos Johno gyvenime buvo ne jo talentai, bet jo charakteris," - pastebėjo dr. Markas Labbertonas, buvęs J. Stotto tyrimų padėjėjas, dabar dirbantis Fullerio teologijos seminarijos Kalifornijoje profesoriumi.
T. Kelleris, kuris per pastaruosius du mėnesius perskaitė šešias knygas apie J. Stotto gyvenimą, dalijosi, kad jis iš J. Stotto gyvenimo padarė penkias išvadas, kurios turėtų įkvėpti krikščionis permąstyti jų pačių gyvenimus.
Pirmiausia, krikščionys turi būti persiėmę Dievo karalystės vizija ir uolūs dėl Dievo karalystės. „Pagal tai, ką aš skaičiau ir žinojau, Johno Stotto motyvai buvo tokie tyri, kokie tyri begali būti žmogaus motyvai, - tvirtino T. Kelleris. - Jis nebuvo ambicingas žmogus, gyvenantis savo šlovei. Jis nenorėjo įtakos. Akivaizdu, kad jis nenorėjo aukštos padėties. Jis netroško turto, jis jį išdalydavo. Jį įkvėpdavo kiti dalykai."
Nors J. Stottas laikomas didžiausiu savo kartos studentų evangelistų, ir jis numatė krikščionybės augimą Pietų pusrutulyje anksčiau, nei kas nors kitas, jis nebuvo patenkintas savo pasiekimais. „Tai yra svarbiausias akcentas. Daugelis iš mūsų būtų patenkinti, jeigu mums būtų pasakyta, kad esame geriausi. Kad esate geriausi pamokslininkai ar geriausi kitoje srityje. Bet jis tuo nesirūpino. Jis norėjo pakeisti pasaulį Kristui, - aiškino T. Kelleris. - Aš žvelgiau į jo motyvus, į jo darbus, į tai, kam jis skyrė savo jėgas, kaip save atidavė. Kodėl jis niekad nebuvo patenkintas? Tai tikrai ne žemiškos ambicijos. Jis tikrai norėjo, kad pasaulis iš tiesų būtų pakeistas dėl Kristaus. Galime būti tuo tikri."
Anot T. Kellerio, J. Stotto gyvenimas taip pat turi paraginti krikščionis peržvelgti kultūrinės patirties kreivę, nusiimant kultūrinius akidangčius. Net jeigu toks kilnus žmogus kaip J. Stottas negalėjo išvengti kontroversijos ir susikirtimų su kitais krikščionių vadovais, žmonės turi suvokti, kad „kontroversijos išvengti nepavyks. Jeigu jūs norite ką nors atlikti dėl Kristaus, kai kas gali prarasti sveiką protą."
T. Kelleris taip pat pastebėjo, kad J. Stottas buvo didis novatorius, įskaitant jo atliktą aiškinamojo pamokslavimo pertvarkymą, šiuolaikinės į miestą nukreiptos bažnyčios kūrimą, jo vaidmenį, kaip krikščionio valstybės veikėjo, kuris pasitelkė valstybės institucijas Dievo darbui plėtoti ir jo raginimas evangelikams spręsti socialinio teisingumo klausimus. Galiausiai, studijuodamas J. Stotto gyvenimą, evangelikų teologas įžvelgė, kad šis anglikonų dvasininkas iš esmės sukūrė evangelikų judėjimą, kaip „stipriausią centrą tarp fundamentalizmo ir liberalizmo."
Dr. Christopheris Wrightas, dar vadinamas J. Stotto „įpėdiniu", „Langham Partnership" tarptautinis direktorius, pastebėjo, kad J. Stottas buvo pralenkęs savo laiką: „Jau anksčiausiuose tarnavimo etapuose, jo tarnystė siekė visą pasaulį. Pirmoji jo kelionė buvo į Jungtines Amerikos Valstijas, o vėliau ir į daugybę kitų šalių... jo mąstymas, jo pasaulis buvo globalus, - sakė Ch. Wrightas. - Kur kas anksčiau iki tol, kai buvo sukurtas internetas, Johnas Stottas jau sumezgė pasaulinį tarpusavio ryšių, draugystės ir tarnavimų tinklą. Dar ilgai iki tol, kai atsidaro „iMac", „iPhone" ar „iPahd", jau veikė iFrances (ilgametis J. Stotto sekretorius), kuris J. Stotto vardu laiškais, fakso pranešimais ir, galiausiai, el. laiškais pasiekdavo visą pasaulį."
Dr. Joshua Moody, Kolegijos bažnyčios vyresnysis pastorius, prisiminė J. Sttotą, kuris prieš kelis dešimtmečius sakė absolventų grupei (kurioje buvo ir dr. Joshua Moody): „Jeigu galėčiau dar kartą gyventi, gyvenčiau dėl Kristaus." Patylėjęs J. Stottas pridėjo: „Jūs žinote, jeigu turėčiau tūkstantį gyvenimų, visus norėčiau nugyventi dėl Kristaus." „Susirinkome čia, kad pagerbtume žmogų, kurio gyvenimo tikslas buvo pašlovinti Kristų," - kalbėjo bažnyčios, kurioje vyko J. Stotto atminimo pamaldos, pastorius.
Ar žinojote?
J. Stottas kas rytą keldavosi 5.00 val., ir prieš pusryčius skaitydavo Bibliją bei melsdavosi už šimtus žmonių. Daugiau nei 50 metų jis kasmet perskaitydavo visą Bibliją.
Parengta pagal www.christianpost.com