Žmonės, išgirdę mažo Suomijos miestelio Nokia pavadinimą, dažniausiai pagalvoja tik apie mobilųjį telefoną.
Nokia miestelis yra mobiliųjų telefonų giganto gimtinė, tačiau Suomijos tikintiesiems minint Nokia, telefonai atrodo mažiau reikšmingi, nei šio krašto įvykiai, vadinami „Nokia prabudimu."
„Nokia prabudimas" - charizminis krikščionių judėjimas. Judėjimas prasidėjo daugiau nei prieš 18 metų, pastoriui Markuu Koivisto patyrus stebuklą. Markuu Koivisto, teologijos daktaras, tarnavo vikaru liuteronų bažnyčioje. 1990 m. jis susirgo limfazgių vėžiu ir besiruošdamas į ligoninę sulaukė Suomijoje viešinčio australų sekmininkų pamokslininko skambučio. Pamokslininkas tvirtino, kad Dievas jį ragino „melstis už liuteronų vikarą." M. Koivisto laikėsi anticharizmatinių nuostatų ir pradžioje pasiūlymą pasimelsti atmetė, bet vėliau sutiko, kad už jį melstųsi ir pateptų aliejumi. Vikaras išgijo ne iškarto, jis buvo gydomas vaistais, tačiau gydytojams paliudijus, jog jau yra sveikas, jis pradėjo dalintis savo liudijimu bei raginti žmonės visoje Suomijoje gręžtis į Jėzų (2004 metais M. Koivisto vėl atsinaujino vėžys, ir po metų jis buvo išgydytas dar kartą). M. Koivisto pradėjo rengti „ketvirtadienio susirinkimus", kurie pasižymėjo garsiomis maldomis, emocingu šlovinimu ir įvariais Dvasios pasireiškimais. „Ketvirtadienio susirinkimus" prieštaringai vertino žiniasklaida.
„Žmonės vyksta iš visos Suomijos, nes patiria išgydymus ir Viešpaties buvimą," - tvirtina M. Koivisto. - „Jaučiame, kad Dievas pašaukė mus melstis už žmones. Mūsų tikslas - raginti žmones, kad jie priimtų Kristų," - aiškina pastorius.
Krikščioniškos naujienų agentūros „Joel News International" duomenimis „Nokia prabudimas" savo gyvavimo laikotarpiu padėjo daugiau nei 15 tūkstančių žmonių priimti sprendimą sekti Jėzumi. Sekmadienio susirinkimuose lankosi apie 6 tūkstančius žmonių. Tai tikrai įspūdingas skaičius sekuliaroje valstybėje, turinčioje tik apie 5 milijonus gyventojų, iš kurių tik 10 procentų apsilanko pamaldose nors kartą per mėnesį.
Judėjimas jau praaugo Suomijos ribas, pasiekė Albaniją ir Indiją. Jis taip pat įsteigė gydymo centrą Izraelyje nuo narkotikų priklausomiems žmonėms. M. Koivisto planuoja dar plačiau skleisti žinią: „Numatoma pasiekti Estiją. Taip pat - Švediją ir Šiaurės Ameriką." ,,Nokia prabudimas" taip pat rengia savanorius bažnyčių tarnautojus, namų grupelių vadovus, bendradarbiauja su evangelizacine organizacija „Alpha Course", yra įsteigęs Nokia Biblijos institutą.
Nuo prabudimo pradžios judėjimas buvo formaliai pavaldus evangelikų liuteronų bažnyčiai ir būrė įvairių denominacijų tikinčiuosius: susirinkimuose dalyvaudavo liuteronų, sekmininkų bei nepriklausomų evangeliškų bažnyčių tikintieji. Daugelis vadovų taip pat tarnavo liuteronų, sekmininkų ir kitose bendruomenėse. (M. Koivisto netgi kandidatavo į liuteronų vyskupo vietą).
Sustiprėjus nepritarimui evangelikų liuteronų bažnyčioje, 2001 m. M. Koivisto paliko vikaro tarnystę. Šį sprendimą jam teko priimti po to, kai buvo paskelbti prieštaringai vertintini faktai apie Nokia prabudimo susirinkimus, pavyzdžiui, jog ant susirinkusiųjų krito aukso dulkės ar nuo tarnautojų rankų lašėjo aliejus.
Krikščioniškos naujienų agentūros „Joel News International" teigimu, „šie dalykai buvo išimtis, o ne taisyklė. Susirinkimuose daugiausia dėmesio skiriama išgelbėjimui bei išgydymui. Tačiau tai lėmė, kad galų gale evangelikų liuteronų bažnyčios bei "Nokia prabudimo" keliai išsiskyrė."
„Nokia prabudimas" tęsė veiklą kaip nepriklausoma nedenominacinė organizacija. 2008 m. „Nokia prabudimas" paskelbė visiškai atsiskiriąs nuo evangelikų liuteronų bažnyčios bei įsteigė denominaciją, pavadintą „Nokia misijos bažnyčia" (angl. „Nokia Mission Church"). Suomijos liuteronų bažnyčios įsteigto Bažnyčios tyrimų instituto mokslininkas dr. Hanna Salomaki mano, kad "Nokia prabudimo" atsiskyrimas nuo liuteronų tapo lūžio tašku tokių judėjimų istorijoje Suomijoje, nes iki šiol juos stengėsi apjungti liuteronų bažnyčia.
Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.cbn.com www.christiantelegraph.com