Kanados sekmininkų evangelistas pasitraukė iš viešos veiklos praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, paskelbęs apie skyrybas su žmona. Pastaruoju metu Toddas Bentley išleido kreipimąsi, kurį žurnale „Charisma" paskelbė pastoriai, remiantys jo tarnavimo atkūrimo procesą. Kreipimesi T. Bentley tvirtina, jog jis „gailisi dėl skausmo ir sumaišties, kuriuos jo sprendimai sukėlė Kristaus kūnui." Jis pabrėžė, kad siekia vėl pradėti tarnauti ir taip „įvykdyti Dievo pašaukimą savo gyvenime."
T. Bentley krito dar greičiau nei užkopė į populiarumo viršūnę 2008 metais. Jis tapo sensacija po to, kai 100 dienų vedė nenutrūkstantį išgydymų prabudimą, į kurį kas savaitę susirinkdavo apie 30000 žmonių. Dar įžymesniu jį darė pasakojimai apie neįprastus gydymo metodus ir pareiškimai, jog jis prikėlė iš numirusių 25 žmones, visus - telefonu. Tačiau Floridoje įsikūrusi organizacija neišlaikė T. Bentley skyrybų ir kritikos lavinos. Išsiskyręs su žmona Shonnah, jis vedė Jessa Hasbrook, buvusią stažuotoją. Rickas Joyneris, JAV charizminės krikščionių bendrijos „Morning Star" vadovas, ėmėsi vadovauti T. Bentley tarnavimo atstatymui. Žurnale „Charisma" (straipsnyje „Atkūrimo procesas") R. Joyneris rašo, jog T. Bentley „daugelio Kristaus kūno narių tikėjimą pakėlė į naują lygmenį. Liudijimai apie stebuklus ir išgydymus pasklido po visą pasaulį. (...) Šiuo metu jo skyrybos baigtos, ir jis vėl vedė. Toddas prisiėmė atsakomybę už santuokos žlugimą. (...) Jis ir Jessa pripažino, kad jų ryšys buvo neteisingas ir nebrandus. Tačiau dabar jie susituokę ir yra nusprendę toliau tarnauti Viešpačiui kaip tik pajėgia." „Pirmąsyk sutikau jį maždaug prieš dešimt metų," - apie T. Bentley toliau rašo R. Joyneris. - „Žinojau, kad jis turi ypatingą tikslą ir tikėjimo dovaną, kad vyktų stebuklai, kurių tais laikais taip reikėjo."
R. Joyneris pareiškime apie T. Bentley tarnavimo atstatymą taip teigia, jog jis siekia išpildyti laiško Galatams priesaką: „Broliai, jei žmogus įpuola į kokią nuodėmę, jūs, dvasiniai žmonės, pataisykite tokį romumo dvasioje, žiūrėdami savęs, kad ir patys nebūtumėt sugundyti." (Gal 6, 1). „Nesvarbu, ką žmogus yra padaręs, jaučiu atsakomybę padėti jam vėl atrasti Dievo malonę ir grįžti į vietą, iš kurios jis krito," - tvirtina R. Joyneris. - „Manau, jog padėti Dievo vaikams yra garbė, o padėti Toddui - privilegija." R. Joyneris pripažino, jog šiuo metu jis yra svarbiausias už atstatymo procesą atsakingas asmuo.
„Viešpats labai kantrus nusidėjeliams, tačiau neturi nieko bendro su tais, kurie laiko save teisiais. Mes esame čia, nes Jis mūsų pasigailėjo, ir žinome, kad Jo gailestingumo mums reikia iki šiol. Taip pat mes žinome, jog tikra atgaila ir atkūrimas galimi tik tada, jei nenusižengiame aiškiems bibliniams moralės ir garbingumo standartams," - mano R. Joyneris, taip pat ragindamas pinigais paremti naują T. Bentley tarnavimą „Fresh Fire USA", kuris šiuo metu įsikūręs R. Joynerio bažnyčioje Pietų Karolinoje.
Šis pareiškimas sulaukė aštrios kritikos. Vienas iš kritikų, žurnalo „Charisma" redaktorius J. Lee Grady tvirtino, jog T. Bentley pasiuntė charizminį judėjimą „į prarają."
Grady nuomone, dovanos, o ne charakterio savybės, lėmė R, Joynerio sprendimą padėti T. Bentley vėl grįžti į tarnavimą. Atrodo, kad šiuo atveju „tikslas pateisina priemones". „Šioje istorijoje labiausiai trūksta tikros atgailos," - į R. Joynerio argumentus atsako J. Grady. Jis stebisi, kokiu būdų T. Bentley, prisiėmęs atsakomybę už skyrybas, ne tik nesigailėjo dėl savo ryšių su J. Hasbrook, tačiau tuoj pat vedė ją. - „Daugelis krikščionių šiandien atmetė biblinę discipliną ir pasirinko laisvą meilę. Mūsų skelbiama malonė sutepta. Nesvarbu, ką padarė nusidėjęs brolis, slaugome jį, tačiau ignoruojame tuos, kuriuos jis sužeidė. Nesvarbu, kokia pasibjaurėtina būtų jo nuodėmė, siūlome lėkštas banalybes, kad tik netaptume teisėjais." Nesutampančios R. Joynerio bei J. Grady nuomonės dėl atleidimo ir krikščionio tarnautojo savybių sukėlė aštrią diskusiją, atspindėtą žurnaluose „Charisma", „Christianity Today" ir kituose krikščioniškuose leidiniuose bei interneto svetainėse.
Vieno iš žurnalo „Christianity Today" redaktorių bei knygos „Nepailstantys jaunieji reformatai: žurnalisto kelionė su naujaisiais kalvinistais" (angl. „Young, Restless, Reformed: A Journalist's Journey with the New Calvinists") autoriaus Collino Hanseno nuomone, tik Dievo paliestas krikščionio charakteris bei - visų pirma - pažinimo, pranašystės, mokymo dovanos atneša šlovę vienam Dievui. Jos turi išaukštinti ne apdovanotąjį, bet Davusįjį dovanas.
„R. Joyneris, kalbėdamas apie T. Bentley, pateikia karaliaus Dovydo pavyzdį, jog Dievas atlieka didžius darbus, naudodamas sunkius nusidėjelius. Bet ar Dievas Dovydo istorija moko mus, kad neištikimybė - ne kliūtis tarnauti? Dievas atmetė kitus lyderius, netgi Saulių, kai jie nusidėjo. Jis pasigailėjo Dovydo dėl pažado amžiams išsaugoti karalystę (2 Sam. 7, 14-16), kurią apvainikuos Jėzus. Tolesnis Dovydo gyvenimas įspėja mus, kad nesuklystume, mokydamiesi iš jo", - mano C. Hansenas. - „Dovydo nuodėmė visiems laikams paženklino jo karaliavimą. Jo sūnus Absalomas sukilo ir išvijo karalių iš Dovydo miesto ( 2 Sam 15). Tiesa, Dievo Žodis ragina krikščionis atleisti, nes Dievas jiems atleido (Kol 3, 13). Bet šis atleidimas nepanaikina bažnyčios tvarkos. Ir negali ištrinti laikinų nuodėmės pasekmių. Charakteris, o ne dovanos, yra didžiausias krikščionio vadovo turtas."
Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.christianitytoday.com , www.charismamag.com
Toddas Bentley prakalbo apie „tarnavimo atkūrimą“
Po aštrios kritikos bei vėliau įvykusios „Lakelando prabudimo" griūties 2008 metų rugpjūtį, Toddas Bentley šį mėnesį vėl pasirodė viešumoje.