Tyrimo metu buvo apklausta 1200 suaugusiųjų, kurie augina jaunesnius nei 18 metų vaikus. Tyrimo duomenys panaudoti Rodney ir Selma Wilsonų and Scotto McConnellio knygoje „Užduotis tėvams: ruoškite vaikus gyvenimui su Dievu" (išleido „B&H Publishing Group").
Tyrimu nustatyta, kad „sėkmingo auklėjimo" samprata tėvų nuomone apima: vaikams įdiegtas vertybes (25 proc.); laimingą gyvenimą suaugus (25 proc.); sėkmę gyvenime (22 proc.); tapimą geru žmogumi (19 proc.); išsilavinimą (17 proc.) ir nepriklausomą gyvenimą (15 proc.). Dievotą gyvenimą ar tikėjimą Dievu paminėjo tik 9 proc. apklaustųjų. Tėvai, kurie lanko pamaldas kas savaitę, paprastai labiau vertina tikėjimą Dievu, tačiau tik 24 proc. tai tapatina su sėkmingu auklėjimu.
„Pastebime, kad vis daugiau tikinčiųjų linksta prie „asmeninio tikėjimo" arba nuo tikėjimo pasitraukia," - pasakojo „LifeWay Research" asocijuotasis direktorius S. McConnellis. - „Be to, mes per dažnai pastebime, kad vaikams diegiama socialinė moralė ir „laimingo gyvenimo" siekis.
Įtaka ir tikslai
Nors didžioji dauguma (83 proc.) apklaustųjų įsitikinę, kad tėvai atsako už vaikų dvasinį ugdymą, tik 35 proc. mano, kad jų religinis tikėjimas yra vienas svarbiausių auklėjimo veiksnių. Maždaug pusė (48 proc.) pripažįsta tikėjimo vaidmenį vaikų dvasiniam vystymuisi, tačiau savo pačių įsitikinimų nelaiko svarbiu veiksniu.
Žvelgiant iš kitos religinio spektro pusės, tyrimas nustatė, kad trečdalis tėvų arba yra netikintys, arba tvirtina, kad jų tikėjimas turi labai nedaug arba visiškai neturi įtakos vaikų auklėjimui. Stetzeris pridėjo: „Jei žmonės, kurie vadina save krikščionimis, negali paminėti tikėjimo tarp veiksnių, kurie daro daugiausia įtakos auklėjimui, neturime stebėtis, kad jaunoji karta vis mažiau lanko bažnyčią."
Paklausti, ar jie turi rašytinį planą ar tikslą, ko jie norėtų pasiekti kaip tėvai, 33 procentai apklaustųjų atsakė visai neturį plano ar tikslo. Tarp tų, kurie lanko pamaldas kas savaitę ar laiko save evangelikais, 76 procentai atsakė turį rašytinį ar nerašytą planą.
Baimės ir apgailestavimas
Priešingai sėkmės vizijoms, tyrimas atskleidė, kad daugelis tėvų baiminasi dėl savo vaikų ateities ir kai kurie apgailestauja dėl buvusio auklėjimo. 82 proc. prisipažino, jog baiminasi, galvodami apie tai, į kokį pasaulį vaikai įžengs suaugę. Paklausti, ar jie labai apgailestauja dėl to, kaip jie elgėsi būdami tėvais, 28 proc. prisipažino apgailestaują, o 5 proc. - labai apgailestaują.
Maždaug 6 iš 10 tėvų (59 proc.) pažymėjo, kad jie nori, jog vaikai kartais patirtų skausmą ir nusivylimą ir galėtų iš to pasimokyti, tačiau 3 iš 4 tėvų (74 proc.) sakė, jog stengiasi paslėpti nuo vaikų savo skausmą. Daugiau nei 1 iš 3 (34 proc.) tėvų nerimauja, galvodami apie tą laiką, kai vaikai „paliks lizdą". Apie 15 proc. minėjo, kad perspektyva, jog vaikai išaugs ir paliks namus, jiems pernelyg skausminga, kad apie tai galvotų.
Tik 14 proc. tėvų sakė, jog jaučiasi gerai žiną, ką Biblija moko apie vaikų auklėjimą, nors net 77 proc. vadina save krikščionimis. Tarp tų, kurie pamaldose lankosi kas savaitę, pažįstančių Bibliją dalis siekia 36 proc.
„Viena svarbiausių tėvams tenkančių atsakomybių - paruošti vaikus gyvenimui suaugus," - sakė McConnellis. - „Šis tyrimas gali padėti suvokti, kodėl tiek daug jaunų žmonių nepakankamai brandūs dvasiškai - tiesiog jų tėvai nepakankamai dėmesio skyrė tikėjimo dalykams."
http://www.lifeway.com/
„LifeWay Research“ tyrimas: tikėjimo vaidmuo auklėjime
Dauguma tėvų viliasi, kad jų vaikai suaugę gyvens gerai, tačiau daugelis sėkmingo auklėjimo nesieja su tikėjimo Dievu perdavimu - krikščioniškos sociologinių tyrimų organizacijos „LifeWay Research" atlikto tyrimo duomenimis, to nesiekia netgi tėvai, kurie yra krikščionys evangelikai.