Neseniai išrinkta Vokietijos evangelikų bažnyčios vadovė vyskupė Margot Kaessmann kalbėjo kad svajonė išsipildė 1989 m. lapkričio 9 d. - tą dieną griuvo Berlyno siena. „Drąsios moterys ir vyrai priklausę buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos piliečių teisių judėjimui padėjo pamatą šiai dienai, nes jie pasipriešino režimui ir savo pavyzdžiu įkvėpė daugybę žmonių elgtis taip pat," - kalbėjo vyskupė.
Vyskupė M. Kaessmann sakė, kad ji taip pat dėkinga Vokietijos evangelikų bažnyčiai už jos ryžtingą poziciją to meto Vokietijos demokratinėje respublikoje: „Maldos už taiką perpildytose bažnyčiose išliks mūsų sąžinėse kaip simbolis judėjimo, kuris vertai nusipelnė „taikios revoliucijos" vardo".- Ji sakė, jog atsimena, kaip šis istorinis įvykis suartino Europą: „Šię įvykiai suteikė mums drąsos toliau keliauti į Europos ateitį. Nepaisant visų kentėjimų, kurie vyrauja mūsų pasaulyje, 1989 m. lapkričio 9 d. ir prieš tai vykusių taikingų masinių demonstracijų savaitės man visad liks stebuklu".
Pamokslaudamas ekumeninės pamaldose Berlyno Getsemanės bažnyčioje, Vokietijos vyskupų konferencijos vadovas Robertas Zollitschas paragino „Rytus ir Vakarus ir toliau statyti jungiančius tiltus ištvermingai ir su ramybe". Jis taip pat tvirtino, kad sienos griuvimas parodė Vokietijos žmonių vienybę su tais, kurie vis dar tebegyvena priespaudoje ir prisidėjo prie „ryšių tarp žmonių ir valstybių kūrimo" Europoje: „Prisiminimai apie 1989 m. lapkričio 9 d., taip pat siaubingų „Sudaužyto stiklo nakties" įvykių prisiminimai (išpuoliai prieš žydus, vykę 1938 m. lapkričio 9 d.) nedviprasmiškai moko mus, kad sienos, - nesvarbu, ar jos tikros, ar tik žmonių sąmonėje - neišsprendžia jokių problemų. Priešingai, jos sukuria problemas. Jos užstoja ateitį".
Pasaulinės bažnyčių tarybos vadovas, dr. Samuelis Kobia sakė, kad bažnyčia buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje teikė prieglaudą žmonėms, ieškojusiems laisvės ir dvasinių namų:„Krikščionių viltis ir ištvermė nemažai prisidėjo prie Berlyno sienos griūties prieš dvidešimt metų," - kalbėjo S. Kobia. - „Judėjimas prasidėjo maldomis ir vigilijomis su žvakėmis, kurios vyko Saint Nicholas bažnyčioje Leipcigo centre ir pasklido po visą Rytų Vokietiją bei įkvėpė ir padrąsino žmonės pasipriešinti policijos ir slaptųjų tarnybų pajėgoms itin veiksmingu ir taikiu būdu".
Dr. S. Kobia kalbėjo, kad šiandien žmoniją tebeskiria daugybė sienų, tokių kaip demilitarizacijos zona tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos, saugumo siena Palestinoje, o taip pat „socialinės neteisybės, rasizmo ir išankstinių nusistatymų sienos, kurios atskiria turtingus ir vargšus, pasmerkia gėdai kenčiančius nuo ŽIV ir AIDS ir naikina daugelio žmonių gyvenimus."
"Šiandien, minėdami dvidešimties metų sukaktį nuo Berlyno sienos griuvimo, kuris pažymėjo šaltojo karo eros pabaigą, atsiminkime drąsą ir tikėjimą žmonių, kurie rinkosi bažnyčios ir tapo pasikeitimų judėjimo branduoliu. Jie moko mus, kad krikščionių tikėjimas gali įkvėpti pasipriešinimo judėjimą, nukreiptą prieš fatalizmą ir neviltį - ši pamoka svarbi ir šiandien, po dvidešimties metų," - taip pat ragino S. Kobia.
Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.christianpost.com
Krikščionių vadovai minėdami Berlyno sienos sugriovimo metines mena tikėjimą ir drąsą
Bažnyčių vadovai, minėdami Berlyno sienos sugriovimo 20-ąsias metines, pagerbė tikėjimą ir drąsą paprastų vyrų ir moterų, kurie padėjo suvienyti Vokietiją ir baigti šaltąjį karą.