Šis klausimas kyla, kai sutinki moteris, kurios vos išgali pamaitinti savo vaikus, žmones, priklausomus nuo narkotikų arba persekiojamus krikščionis. „Kiek mes galime remtis Dievu?", „Koks skirtumas - tiki Dievu ar ne?", ‚Kaip tai padeda išbandymų ir bėdų metu?", - klausia autorius.
Iš Atlantos kilęs Filipas Jansi, kurio knygos parduodamos 15 milijonų tiražu, turi teologinį išsilavinimą, bet jis neapsimeta, kad žino atsakymą į šį klausimą. Jis žymus tuo, kad dažnai į užduodamus klausimus atsakinėja labai atvirai ir nuoširdžiai.
Kai F. Jansi lankydavosi šalyse, kur žmonės patiria badą, skurdą, pažeminimą, jis skelbdavo viltį Dieve, kurią jis pats asmeniškai turi. Jo asmeninis tikėjimas keisdavosi po kelionių, kurios aprašytos knygoje. Jis įsitikindavo, kad tikėjimas daug reiškia ir padeda kitaip suvokti situaciją. Tai lengva suprasti, kai jis pasakoja apie moterį iš Kosta Rikos, kurią motina pardavė seksualinei vergystei, ir apie tą naują gyvenimą, kurį ji krikščionių padedama gyvena dabar. Bet Amerikoje, kur daugiau pinigų išleidžiama grožiui nei išsilavinimui, daug sunkiau suprasti, kokią reikšmę iš tiesų turi tikėjimas.
„Kiekvieną dieną amerikiečių kultūra išbando mane, versdama paklausti savęs: „Ar aš važinėju tinkama mašina?", „Ar normali mano šukuosena, apranga?", „Ar pakankamai turiu pinigų?", - sakė Jansi interviu krikščioniškam naujienų portalui „Christian Post". - „Iš tikrųjų tai mes turėtume užduoti sau klausimą: „Kaip mes atiduodame Dievui tai, ko Jis iš mūsų nori?" Jansi pažymi, kad viena iš sunkiausių vietų būti krikščionimi - tai JAV - „puiki klestinti pramogų šalis". Anot jo, Kembridžo universitetas taip pat nelengva vieta krikščioniui (ten sunkiau, nei komunistinėje Kinijoje ar daug religijų turinčioje Indijoje, mano F. Jansi). - „Malonė - tai dovana, bet kad gautume ją, turime ištiesti rankas. O daugelis - neištiesia rankų. Yra daug dalykų, į ką galima tiesti rankas klestinčioje šalyje".
Savo knygoje Jansi pripažįsta, kad krikščionybė gali padėti visuomenei, bet, kai visuomenė pasiekia komforto lygį, jos nariams tikėjimo reikia vis mažiau: „Jie gyvena praeitimi, o Dievas palengva juda ten, kur Jo poreikis jaučiamas labiau".
Tad koks Dievas yra gerasis Dievas? Jansi pabrėžia, kad tai - atviras klausimas. O atsakymą į jį Dievas parodys per savo sekėjus: „Mes esame tie, kurie esame pašaukti parodyti savo tikėjimą, kuris turi įtaką mus stebinčiam pasauliui", -rašė jis savo knygoje „Koks geras yra Dievas?
Autorius tvirtina, kad jei Afrikoje kieno nors paklaustų, kas toks yra krikščionis, jam atsakytų: „Na, aš tiksliai nežinau, bet atvažiuoja čia ligoninės furgonas su kryžiumi, o tie žmonės mus gydo". Kitas žmogus atsakytų „Na aš neužtikrintas, bet yra tokie žmonės, kurie vadina save „World Vision", jie iškasė šulinį mano kaime, ir dabar mes turime geriamąjį vandenį". Kiti papasakotų apie žmones iš bažnyčių, kurie padeda kovoti su nusikalstamumu, korupcija, priklausomybėmis.
Koks yra gerasis Dievas? - „Jis mane išlaisvino iš priklausomybės". „Jis grąžino man gyvenimą".
„Aš norėčiau, kad tokie skeptikai kaip Kristoferis Hitčesas bei Ričardas Davkinsas turėtų tokią pačią galimybę klausyti visuomenės atmestų, dugną pasiekusių žmonių istorijų apie taip, kaip Dievas išgelbėjo juos ir pakeitė jų gyvenimą", - rašė F.Jansi.
Parengė Daiva Širkaitė pagal www.christianpost.com
Filipas Jansi svarsto, koks yra geras Dievas
Krikščioniškų perkamiausių knygų autorius Filipas Jansi (P. Yancey) prisimena laikus, kai vieną žymų dvasininką persekiojo problemos. Jo paaugliai vaikai nuolat patekdavo į muštynes, jam pačiam buvo diagnozuotas retos formos vėžys: „Mano tikėjimas geruoju Dievu nesvyruoja," - sakė šis žmogus. O F.Jansi klausia: „Koks geras yra Dievas?". Tai - naujos jo knygos pavadinimas.