„Maždaug metus gilindamasis į daugelį asmeninių pokalbių siekiau „įsiskverbti į skeptikų mintis, - interviu krikščioniškam naujienų portalui „Christian Post" sakė dr. A. McFarlandas. - Dažniausiai mano sutiktas skeptikų tipas - sužeisti skeptikai. - Juos sužeidė bažnyčia, religija arba kiti krikščionys," - pridėjo dr. A. McFarlandas, kuris aiškino, kad „beveik visi" skeptikai, su kuriais jis kalbėjosi, ruošdamas knygą, turi religijos pagrindus.
Šioje knygoje dr. A. McFarlandas išskiria dešimt skeptikų tipų. Tarp jų galima paminėti „apsišvietusius skeptikus", kurie protu abejoja krikščionybe, „tolerantiškus skeptikus", kurie mano, kad visos religijos geros ir nenori rimtai gilintis į religiją ir „sužeistuosius skeptikus" - asmenis, kurie atmetė krikščionybę dėl neigiamos patirties bažnyčioje.
„Mano širdis liūdi dėl daugelio skeptikų, kuriuos sutikau. Dažnai prieš intelektines abejones eina emocinis skausmas," - sakė A. McFarlandas, Šiaurės Karolinos valstijos evangelikų seminarijos prezidentas. Jungtinių Amerikos Valstijų dvasinė padėtis, aprašyta šio žymaus krikščionių lektoriaus knygoje, gali kelti nerimą. Jis dažnai rašo apie tai, kaip dėl valstybinio švietimo sistemoje įsivyravusio sekuliarumo ir neigiamos asmeninės patirties daugelis žmonių atmetė krikščionių tikėjimą.
„Asmeninės aplinkybės, emocinės žaizdos, „nuodinga" patirtis bažnyčioje - jau nekalbant apie JAV valstybines mokykla - visa tai atitraukia žmones nuo tikėjimo maloningu, išmintingu ir galingu Dievu."
A. McFarlandas teigia, kad antireliginio skepticizmo stiprėjimas Amerikoje iš dalies susidarė dėl to, kad XX a. daugelis bažnyčių „atsitraukė" iš populiariosios kultūros.
„Bažnyčia prarado savo vaidmenį, kuris jai tekdavo mokyklose, žiniasklaidoje, teisinėje sistemoje, rinkoje, mene ir moksle.
Nepaisant aprašytos padėties, keliančios melancholiją, A. McFarlandas įterpė ir keletą smagių pasakojimų apie vyrą, kuris dėl ryšio su Kristumi atsisakė narkotikų, arba moterį, kurią atsiversti įkvėpė tai, kad bažnyčioje ji jautėsi priimta.
Savo knygoje A. McFarlandas pabrėžė, kad santykiai tarp žmonių - ypatingai svarbus veiksnys visų tipų skeptikams. Vienoje vietoje jis rašė: „Veiksmingai pasiekti skeptikus apie 80 proc. padeda tarpusavo ryšiai ir tik 20 proc. - įtikinami įrodymai.
Siekiant, kad su skeptikais galėtų vykti prasmingas dialogas, gyvybiškai svarbu užmegzti ir puoselėti tarpusavio ryšius."
Ši knyga padalyti į tris dalis, o įžangą jai parašė žymus krikščionių apologetas ir perkamiausių knygų autorius Dineshas D‘Souza. Pirmojoje dalyje, pavadintoje „Skeptikų mintyse", apžvelgiami įvairūs skeptikų tipai ir įvairių apologetų, kurie stengėsi skelbti Evangeliją ir intelekto pastangomis ginti tikėjimą, patirtis. Antrojoje dalyje, pavadintoje „Atsakymai skeptikams", pateikiama dešimt skyrių, kuriuose aprašomos visos dešimt skeptikų kategorijų, bei baigiamasis skyrius. Paskutinė dalis skirta įvairioms temoms, įskaitant atsakymus į dažniausiai keliamos klaidingus teiginius apie krikščionybę ir informaciją apie kitas religijas.
A. McFarlandas yra ne tik kelių knygų autorius ir seminarijos prezidentas - jis taip pat dalyvauja Nacionalinio religijos transliuotojo pokalbių laidoje bei pokalbiuose apie religiją ir kultūrą.
Knyga „Dešimt atsakymų skeptikams" (angl. - „10 Answers for Skeptics") dienos šviesą išvydo spalio mėnesį.
Parengta pagal www.christianpost.com
„Dešimt atsakymų skeptikams" - dar viena knyga apologetams
Krikščionių apologetas dr. Alexas McFarlandas apklausęs skeptikos naujoje savo knygoje „Dešimt atsakymų skeptikams" daro išvadą, kad daugelis iš jų tapo skeptikais dėl neigiamos asmeninės patirties religinėse organizacijose.