Žiūrime į kalendorių ir matome, kaip sparčiai artėja šventės. Beveik visi šiuo laiku būname įsivėlę į tą prieššventinę rutiną - ką padovanoti, ką ant stalo padėti, kaip renginį pravesti?.. Daug įvairiausių naštų slegia mūsų pečius, todėl nėra lengva sustoti, nusiraminti ir pamąstyti.
Nepavyksta tai padaryti, žiūrėk, ir pralėkė ta „akimirka žavinga“, nepagavai jos. Tuomet žvelgi į prabėgusias šventes kaip į nuvažiuojantį traukinį... Esame kviečiami pagauti tas akimirkas - susimąstyti apie švenčių prasmę, esame kviečiami dalyvauti šventėje ir džiaugtis ja!
Ar nekilo jums, mąstant apie Kalėdas, klausimas, kodėl savo misijos įvykdymui Dievas pasirinko Mariją? Kuo ypatinga buvo ta jauna mergina?
Mums, užaugusiems „Marijos žemėje“, lyg ir neturėtų kilti tokių klausimų. Ji buvo nuolanki, šventa, išskirtinė... Ji tiesiog buvo verta Dievo pasirinkimo. Ji nusipelnė, kad Dievas ją pasirinko, - kartais mąstoma. Tačiau ką reiškia Marijai ištarti angelo žodžiai: „Malonėmis apdovanotoji“?
Kaip mums, kurie laiko atžvilgiu iš labai toli žvelgiame į tą situaciją, skamba šie žodžiai - malonėmis apdovanotoji? Atrodo labai didinga, nepasiekiama?
Marijai, kaip ir visiems kitiems, reikėjo laikytis Įstatymo, aukoti aukas ir t. t. Šventasis Raštas mums neatskleidžia jokio Marijos išskirtinumo, tik tai, ką ji pati apie save pasako - ji buvo nuolanki tarnaitė (Lk 1, 48). Senajame Testamente skaitome apie patriarchų žmonų grožį (Pr 12, 14; 24, 16), o Naujajame Testamente nieko nerašoma nei apie Marijos grožį, nei apie kitas dovanas. Tad kodėl Marija buvo malonėmis apdovanotoji?
Atsakymą randame Pauliaus žodžiuose: Kentėk dėl Evangelijos jėga Dievo, kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties nutarimu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus (2 Tim 1, 9); Bet kai Dievas, kuris mane išskyrė dar esantį motinos įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo apreikšti manyje savo Sūnų… (Gal 1, 15-16); Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas (Hbr 11, 6).
Taigi tai - Dievo malonė, į kurią žmogus neturi jokių teisių. Martynas Liuteris savo tezėse teigė, kad tobulas, neklystantis ir vienintelis pasiruošimas malonei yra Dievo išrinkimas ir numatymas.
Kas nors gali pasakyti, kad Dievas pasirinko Mariją dėl jos nuolankumo. Tačiau Paulius ir vėl liudija: Bet Dievo malone esu, kas esu, ir Jo malonė man neliko bergždžia, bet aš darbavausi daug daugiau už juos visus, nors ne aš, bet Dievo malonė, esanti su manimi (1 Kor 15, 10).
Aiškiai suvokdamas, kaip veikia Dievo malonė, Paulius nepriskiria sau jokių nuopelnų. Kitoje vietoje jis ir vėl sako: Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs? (1 Kor 4, 7).
Dievo malonė paveikė Mariją, formuodama ją kaip nuolankią tarnaitę, kad atėjus metui ji priimtų malonę priimti Žodį ir pagimdyti Dievo Sūnų. Todėl ji ir yra malonėmis apdovanotoji.
O ar mes, tikintys Jėzumi Kristumi, nesame malonėmis apdovanotieji?! Atsigręžkime atgal, prisiminkime savo tikėjimo kelionės pradžią ir paklauskime savęs: kodėl Dievas pasirinko mane? Kodėl aš? Ar buvau geresnis už kitus? Ne, nes buvau miręs nusikaltimais ir nuodėmėmis. Gal ne kartą stovėjai prie mirties slenksčio, tačiau ji tavęs nepasiglemžė, nes Dievas parodė tau savo gerumą. Kodėl? Tikrai žinau, kad ne dėl darbų. Ir ne dėl to, ką turi, sugebi, ar kas esi.
Dievas suteikė tau malonę, nes paskyrė tave tapti panašiu į savo Sūnaus atvaizdą (Rom 8, 29). Tu esi pašauktas (pašaukta) atspindėti Kristų, apreikšti Jo šlovę pasauliui. Dar daugiau - Dievas suteikė tau viską, kas reikalinga dievotam gyvenimui (kad įvykdytum tikslą - taptum panašus į Kristų) šitoje žemėje per Jo sūnaus pažinimą (2 Pt 1, 3).
Tad ar nesame malonėmis apdovanotieji?! Žinoma, esame! Be galo daug ir kasdien kiekvienas patiriame Jo gerumą - neužsitarnavome jo ir neužsidirbome. Kristaus atėjimas į šią žemę atvėrė mums galimybę būti malonėmis apdovanotiems, todėl, prisimindami Kristaus gimimą, džiaukimės!