Šią savaitę Jubiliejinių metų organizacinis komitetas siūlo susipažinti su Viekšnių Tiesos žodžio bendruomenės vyresniąja Renata Mikalauskiene.
Kaip tikėjimas Dievu pakeitė Jūsų gyvenimą?
Iki įtikėjimo Kristumi buvau paskendusi nuodėmėje. Pasaulis atrodė juodas, liūdnas, neįdomus. Nemačiau gyvenimo prasmės, plaukiau pasroviui. Kai įtikėjau į Viešpatį Jėzų, tartum šydas nukrito nuo mano akių - pasaulis sušvito naujomis spalvomis: pamačiau, kad medžiai žali, o gėlės įvairių spalvų. Tada pradėjau iš tikrųjų gyventi.
Šią vasarą bus jau 20 metų, kai tikiu Dievu. Nesigailiu nė vienos su Juo praleistos dienos. Gyvenimas su Dievu yra nuostabus: žinoma, yra iššūkių ir išbandymų, bet kartu daug Dievo malonės, stebuklų bei džiaugsmo.
Vis tik labiausiai laukiu gyvenimo su Juo amžinybėje. Tai - mano tikslas ir siekiamybė.
Protestantiškose bažnyčiose raginama skaityti Bibliją ir kitas knygas, mokytis naujų dalykų. Kokios knygos Jūsų bendruomenei paliko didžiausią įspūdį? Kokią literatūrą labiausiai mėgstate?
Bendruomenėje be Biblijos labiausiai domimės laikraščiu „Ganytojas“, jo straipsniais. Jie mus sustiprina, atgaivina. Taip pat skaitome psichologinio pobūdžio literatūrą - ji padeda labiau suvokti savo vidų, išspręsti vidines problemas. Be abejo, domina ir šiuolaikinė literatūra, kurios krikščioniškame knygyne apstu.
Kas padeda Jūsų bendruomenei sekti Kristumi?
Sekti Kristumi padeda amžinybės suvokimas - kad gyvensim su Juo amžinai, o šį bėgimą žemėje reikia pabaigti iki galo.
Be abejo, šiame tikėjimo kelyje stiprina broliai ir seserys, bažnyčia bei pastorius. Iš tiesų mes visi vienas kitą stipriname - suvokiame, kad esame vienas kitam dovana.
Bendrija „Tikėjimo žodis“ gyvuoja jau 25 metus. Kuo norėtųsi labiausiai pasidžiaugti, prisimenant nueitą kelią?
Labiausiai džiugu, kad Dievas mus netobulus atrado, leido dalyvauti Jo darbe, patikėjo skelbti Evangelijos žinią, ir tai tebesitęsia iki šiol.
Kalbėjosi Jubiliejinių metų organizacinis komitetas