Gimusi iš neteisėto meilės ryšio, Sara nuo pat vaikystės patiria daug smurto, todėl auga degdama neapykanta visam pasauliui, o labiausiai vyrams. Paaugusi galop pasprunka nuo skriaudikų ir išplaukia į Kaliforniją. Čia, XIX amžiaus viduryje siaučiant aukso karštligei, vyrai už kapšelį aukso pardavinėja sielą, o moterys - kūną, kad turėtų kur pernakvoti. Pasivadinusi Eindžel,
vieno miestelio viešnamyje įsidarbina ir Sara. Ji nekenčia vyrų ir iš jų tikisi tik išdavystės ir smurto. Tačiau vieną dieną merginą gatvėje pastebi Maiklas Ozėjas - doras ūkininkas ir uolus krikščionis. Maiklas iš pirmo žvilgsnio įsimyli Sarą. Giliai tikintis vyras pajunta, kad padedamas Dievo gali išgelbėti šią jauną moterį. Išgirdusi apie ketinimus ją vesti ir gelbėti, Sara Maiklą palaiko pamišėliu, ji netiki, kad gyvenimas galėtų pasikeisti į gera. Tačiau Maiklas, nors Sara ir priešinasi, nusprendžia siekti savo tikslo ir kantriai laukti, kol sudiržusi moters širdis atitirps...
"(...) Mes atvėrėme savo namus Biblijos studijoms, ir mūsų pastorius čia kalbėdavo apie religinius įsitikinimus. Paskui apmąstėme materializmą. Tada pradėjome domėtis ne tokiais garsiais pranašais. Ir galu gale priartėjome prie Ozėjo knygos. Čia bylojantis Dievo žodis taip mane paveikė, kad supratau, jog tai meilės istorija, ir Dievas nori, kad ją aprašyčiau! Jo istoriją, labai jaudinančią nepaprastos Jo meilės kiekvienam mūsų istoriją - besąlygiškos, atleidžiančios, nesikeičiančios, begalinės, pasiaukojančios meilės, kurios trokšta daugelis žmonių visą gyvenimą, bet neranda.
Šios knygos rašymas man buvo garbinimo būdas. Taip galėjau padėkoti Dievui už meilę man, net kai būdavau nepaklusni, užsispyrusi, nepaisanti, ką reiškia būti krikščione, ir bijanti atiduoti savo širdį. Norėjau pati būti Dievu ir tvarkytis kaip Ieva Edeno sode. Dabar žinau, kad būti mylimai Kristaus yra didžiausias džiaugsmas ir palaima. Viskas „Atperkančioje meilėje" buvo Viešpaties dovana: siužetas, personažai, tema. Nėra nė vieno mano teiginio. (...)
Viliuosi, kad ši istorija padės jums suvokti, kas yra Jėzus ir kad Jis jus labai myli. Ir tegu Viešpats jus priartina prie Jo."
Francine Rivers
Kai skaitydavau Ozėjo pranašystę kartais pagalvodavau, kaip Ozėjas galėjo vesti prostitutę? O tiksliau - kaip Dievas galėjo taip keistai pasielgti, liepdamas Ozėjui vesti prostitutę? Bet nepagalvodavau, kad Dievas kartu galėjo dovanoti jam meilės jausmą ir dar daugiau - Atperkančios Meilės dovaną.
Taip, Dieve, Tavo planai dažnai viršija mūsų žmogišką išmintį...
Jei panaši istorija atsitiktų šiais laikais, tas krikščionis (toks kaip Maiklas Ozėjas) greičiausiai aplinkinių būtų laikomas ne itin protingu. Sunku nešioti apreiškimą, kai aplink niekas to apreiškimo nesupranta, niekina ir bado pirštais, o patys artimiausi atstumia. Bet Tėvas tokią užduotį patiki tam vaikui, kuris ištvers iki galo... Lygiai kaip ir Jo Sūnus, kuriam Tėvas patikėjo mus, ištvėrė iki galo, kad ištrauktų iš mirties ir apvalytų kaip savo nuotaką. Jo meilė tobula, beribė, ji niekada nesibaigia. Ši knyga man padėjo dar arčiau priartėti prie Dievo meilės pažinimo.
Jurga Karosaitė
Perskaičius knygą visą rytojaus dieną kontempliavau Dievo meilę. Dar iki šiol burnoje juntamas labai labai skanaus, aromatingo ir maistingo „produkto" skonis, todėl vis dar nesinori imti į rankas kitos knygos. Norisi, kad tas skonis burnoje išlikų kuo ilgiau. Nors aprašytoje istorijoje labai daug skausmo. Skausmo, kurį patiria mylėti be atsako pasiryžęs žmogus. Tačiau, nepaisant širdį veriančio skausmo, išlieka viltis.... Kad viskas pasikeis... Kad meilė yra visagalė. Nes visagalis yra Dievas, kuris kviečia mylėti. Skausmo, kurį patiria mylėti nesugebantis žmogus. Nes jo gyvenimas - atvira žaizda, ir kiekvienas prisilietimas sukelia dar daugiau skausmo.
Nors knygoje pasakojama meilės tarp vyro ir moters istorija, man ji pačiom gražiausiom spalvom atskleidė Dievo meilę žmogui, dar daugiau - atskleidė tai, kad Jo meilė neatsiejama nuo skausmo. Rašto aiškintojams ir fariziejams Jėzus tarė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių" (Mk 2, 13-17). Jam skauda širdį dėl tų, kurių gyvenimai suluošinti nuodėmės. Todėl Dievui taip svarbu rasti indus, kurie pasiruošę lieti Jo gydantį aliejų ant kančios išvargintų, surandėti bebaigiančių širdžių. Atperkančios meilės sklidinus indus.
Inga Barauskaitė
Knygą galima įsigyti čia: http://knygynas.btz.lt/lietuviu/grozine-kuryba/atperkanti-meile.html