Debi Gliori. Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų. - Vilnius: Baltos lankos, 2012.
Kai pamačiau šią Baltų lankų išleistą knygą Knygų mugėje, net pašokau iš džiaugsmo - dar viena mano laaaabai mėgiama knyga išversta į lietuvių kalbą! Ir kaina buvo itin draugiška - 10 litų.
Knygelė byloja apie mamos meilę savo vaikui. Lapė ir lapiukas. Vaikutis sako: „Aš piktas ir niūrus, nes nieks manęs nemyli." „Mažyli, - taria jam mama, - ir piktą, ir nepiktą, mylėsiu visada tave, kad mums ir kas nutiktų". Tokia yra ir knygos pagrindinė mintis: mylėsiu tave, vaikeli, kad ir kas nutiktų. Gražu. Garantuoju, kad lengvai susigraudinantys mamytės ir tėveliai, skaitydami šią knygą, vienu metu vos įžiūrės tekstą.
Ši knyga man primena vieną itin ypatingą knygą mūsų namuose. Vilhelmas, kai buvo mažas, iš visų pasaulio knygų labiausiai mėgo skaityti „I Love You, Stinky Face". Aš ją jam versdavau: „Myliu tave, smirdžiau!". Jam nepaprastai patikdavo žodis „smirdžiau": jis krizendavo, prisiglausdavo, susigraudindavo, prašydavo DAR, DAR, DARRRRR. Kai važiavau ilgam į JAV, įrašiau šią pasaką ir padariau video filmuką. Viliukas iš pradžių žiūrėdavo labai smagiai, bet po kelių savaičių graudindavosi, prašydavo, kad aš grįžčiau, tai vyras neberodė jam to filmuko. Tą pačią vasarą jis (matyt, siedamas knygelę su manimi ir nuolat ją nešiodamas su savimi) knygelę pametė kopose.
Ach, kiek buvo liūdesio! Ir, žinoma, teko knygelę parsisiųsti iš naujo. Dabar - skaitydama šią knygą mergaitėms (kurioms ji tikrai nėra mylimiausia knygelė) - beveik kaskart susigraudinu, nes prisimenu Vilhelmą: tokį mažą, mielą, tokiomis nepaprastai švelniomis akimis, ir širdis tiesiog sąla. Net jeigu namuose nebeturėsime nė vienos vaikiškos knygos, ši bus viena iš kelių išsaugotų. Tiesiog. Nes ją liesdama galiu keliauti laiku - į tas dienas, kai mūsų antragimis buvo mažylis ir kvatojo išgirdęs žodį „smirdžius" bei stipriai prisiglausdavo klausdamas, ar aš jį mylėčiau, jei jis būtų ciklopas.
„Bet, mama, mama, o jeigu aš būčiau ŽALIAS ATEIVIS IŠ MARSO ir valgyčiau vabalus, o ne riešutų sviestą?"
„Tada aš į tavo užkandėlių dėžutę pridėčiau skruzdėlių, vorų ir pačių skaniausių vabaliukų, kokių tu tik esi valgęs! Ir dar į dėžutę įdėčiau laiškelį, kuriame parašyčiau: „Myliu tave, mano žaliasis mieluti. Skanaus!"
Myliu tave, mama!
Ir aš tave myliu, mano nuostabiausias Viliuk!
Gera, kad yra tokių ypatingų knygų. Tokių, kurias galima vadinti mylimiausiomis. Ar ne?
Austėja Landsbergienė, str. „Ką mes dabar skaitome ir apie mylimiausias knygas"
Šaltinis: http://www.austejosblogas.lt/2012/02/ka-mes-dabar-skaitome-ir-apie-mylimiausias-knygas/
***
Sam McBratney. Jūs visi man brangiausi. - Vilnius: Alma littera, 2005.
Knygos, kurias skaitau pastaruoju metu yra pasakos. Taip, taip, jūs teisingai perskaitėte, tai iš tiesų pasakos. Per jas man kalba Viešpats, Jis moko mane, pataria, paaiškina, atskleidžia tiesą, kad ir kokia ji kartais skaudi bebūtų... Paklausite, kodėl būtent pasakos? Gal todėl, kad dirbu su vaikais globos namuose, ir pasakų prieš pietų miegą prašo mažiausieji. Ir visai nesvarbu, kad daugelį jų jie jau moka atmintinai...
Pasakas renkuosi dar ir todėl, kad jas skaitydama jaučiu, kaip ilsisi mano siela, jaučiu, kaip prie manęs prisiliečia Viešpats, kaip rimsta mano širdis... Ir dar, kad visos pasakos baigiasi laimingai, kad jose nugali gėris ir tai įkvėpia...
Šią knygą suradau darbe, knygų lentynoje, ir jau nuo pirmųjų eilučių ji mane pakerėjo. Sužavėjo gražiais piešiniais, kurie patraukė akį, bei užrašytais žodžiais, kurie skaitant lietė širdį...
Šioje knygoje pasakojama apie lokių šeimyną - ji gyveno miške ir augino tris lokiukus, kurie jų tėveliams atrodė patys mieliausi pasaulyje. Kaip ir vaikams, taip ir lokiukams kyla begalė klausimų, kurie sukasi jų mažose galvelėse... ,,Kodėl tėveliai juos myli?" „Gal myli už lopelius ant jų kailiukų, o gal už kitus ypatingus bruožus?" „Ar tėvelių meilė jiems vienoda?" ,,Kodėl suguldę juos miegoti ir šiltai apklostę, tėveliai kaskart pasakydavo: ,,Jūs patys mieliausi lokiukai pasaulyje?". „Iš kur mama žino, kad mes patys mieliausi pasaulyje?"
Skaitydamas knygelę surandi atsakymus į iškylančius klausimus. Knyga žavi savo paprastumu ir vaikui suprantama kalba, kuri liečia širdį...
Kaip ir visi žmonės - esu mąstanti būtybė, todėl dažnai susimąstau, kaip Dievas myli mane, į ką Jis žiūri? Ar myli mane dėl mano „lopelių", kažkokių savybių, gebėjimų? Juk neesu kažkokia išskirtinė, daug ko nemoku, nesuprantu... Ir vis tiek mane myli? Šioje knygelėje suradau atsakymą:
„ - O kai mama pamatė tave, - tėtė paėmė ant rankų meškutę, ji pasakė: „Tai pats mieliausias vaikelis pasaulyje. Niekas tokio neturi.
- Net jei aš ne berniukas?
- Berniukas ar mergaitė - nėra jokio skirtumo, - paaiškino tėtis ir ją pakilnojo aukštyn.
- O kai mama pamatė tave, - tėtis lokys paėmė ant rankų jaunėlį ir pasūpavo , - ji pasakė :
„Tai pats mieliausias mažylis pasaulyje. Niekas tokio neturi"
- Net jeigu aš pats mažiausias?
- Nesvarbu, didelis ar mažas, mes visus jus vienodai mylim. Jūs man brangiausi pasaulyje!"
Knyga baigiasi žodžiais: „Ir patys mieliausi ir brangiausi pasaulyje lokiukai laimingai užmigo, nes tėčio atsakymas jiems buvo labai malonus".
Juk taip jau yra, kai ateina atsakymai - širdis nurimsta, vidus prisipildo ramybe ir užmiegi... Ne, ne ant laurų! Tiesiog nurimsti, įgauni naujų jėgų, išskleidi sparnus, kaip erelis, kad galėtum kilti į naujas aukštumas...
Visiems vaikiškų knygų gerbėjams rekomenduoju šią knygą. Ji paprasta, bet ne prasta, ji kupina gyvenimo tiesų.
Renata Juodienė
***
Robert Munsch. Mylėsiu tave amžinai. Vilnius: - Baltos lankos, 2010.
Pradėsiu nuo „oficialaus" šios knygos aprašymo, esančio jos nugarėlėje: „Ši paprasta ir kartu neprasta knygelė išversta į daugelį pasaulio kalbų, vien Amerikoje jos parduota daugiau kaip 21 milijonas egzempliorių. 2001 m. Žurnalo „Publishers Weekly" sudarytame visų laikų perkamiausių vaikiškų knygų sąraše ji užėmė 4-ą vietą. Rekomenduojama mokytojų ir psichologų, taikoma kaip biblioterapijos - taip apibūdinama knygų gydomoji galia - priemonė. Skiriama vaikams, tėvams ir seneliams".
Šią knygą tėveliai perskaitys per 5-10 min., jei skaitys vieni. Bet - poveikis liks kur kas ilgesniam laikui... Skaitydama šią knygelę susimąsčiau, kam ji labiau reikalinga - tėvams ar vaikams.
Neįtikėtina, kad toks paprastas, bet tikrai ne prastas tekstas gali taip giliai sujaudinti. Mat meilės tema visuomet išliks svarbi...
Tėvai, o ypač mamos, dažnai pasijuntančios visiškos bejėgės auklėdamos vaikus, tikrai ras čia paguodos. Be to, tai bus puiki proga pasikalbėti su vaiku apie tai, kaip jį arba juos mylite.
Ši knyga puikiai prabyla apie meilės jėgą... Meilė pereina visas audras ir palieka gerumo pėdsakus vaikuose...
Mylėsiu tave amžinai,
Man būsi brangus visada,
Kol plaka širdis, kol alsuoju,
Tu mano vaikelis esi.
Šią lopšinę mama dainavo savo ką tik gimusiam vaikeliui. Dainavo ją ir tuomet, kai vaikelis paaugo, kai užaugo, kai suaugo - vis dar dainavo... Galiausiai, kai vaikelis suaugo ir ant rankų paėmė jau savo naujagimę dukrą, uždainavo jai tą pačią lopšinę.
Ši lopšinė - lyg mamos meilei užrašyta muzika. Juk ji skamba motinų ir tėvų širdyse, kol jie gyvi...
Aurelija Umbrasienė