Ne taip seniai Reformatų literatūros centras išleido puikią knygelę: „Suzana Sperdžen. Veltui teikiama malonė ir meilė per mirtį. Rytmečio skaitiniai. Su Čarlzo Ray knyga „Suzanos Sperdžen gyvenimas“.
Kristaus ir vyro mokinė
Pirmoje šio leidinio dalyje turime progą drauge su autore apmąstyti Dievo žodį. Pridursiu, jog S. Sperdžen Dievo žodžio apmąstymai nevalingai primena jos vyro, žymaus pamokslininko Čarlzo Sperdženo Rašto eilučių komentarus (šie komentarai mums žinomi iš jo knygos „Rytas ir vakaras“). Autorės vyro įtaka man atrodo labai patraukli - akivaizdu, kad įžymaus pamokslininko žmona buvo uoli Kristaus ir savo vyro mokinė. Tiesa, skaitydama būtent jos apmąstymus pirmą kartą apčiuopiau, jog tai daro moteris - S. Sperdžen Dievo žodžio apmąstymai moteriškai švelnūs, trapūs bei kreipiantys prie Viešpaties - daugelis užrašytų minčių virsta maldomis, kreipiniais į Dievą. Nė krislelio pasitikėjimo savimi, vien švelnus rūpestis patikti savajam Viešpačiui. Sakyčiau, lyg Marijos Magdalietės tarnystė: ji ieškojo savo Viešpaties, o kai Jį surado, susitiko, nešė žinią iš Jo kitiems mokiniams. Man atrodo ir Suzanos Sperdžen apmąstymai būtent tokie - gimę iš troškimo, susitikimo su Kristumi, akistatoje su Jo žodžiu...
Taigi šie skaitiniai gali tapti ne tik mūsų rytiniais apmąstymais, bet ir maldomis.
Atverta širdis didžiausiems pamokslininkų poreikiams
Antroji šio leidinio dalis kalba jau apie pačios autorės gyvenimą. Ši dalis mane ypatingai sužavėjo. Kone nedidelis romanas, kaip mes sakome, „paremtas tikrais faktais“. Čia sužinosite apie Suzanos pažintį su savo vyru, kuris dar nebuvo toks žymus, tačiau pradėjęs savo tarnystės kelią... Suzana tuo metu dar tik brandino savo atsidavimą Viešpačiui... Vėliau, kai juodu buvo susižadėję, jauna moteris patyrė ne vieną išbandymą - nors jos sužadėtinis buvo jai švelnus ir dėmesingas, prieš tarnavimus, ruošdamasis pamokslams jis tiesiog nepastebėdavo savo žmonos - toks būdavo susitelkęs į tą žinią, kuri kunkuliuodavo jo širdyje... Ir daugybė kitų įvykių. Tačiau taip pat šios dalies autorius mums gana smulkiai papasakoja apie Suzanos Sperdžen įkurtą knygų fondą pamokslininkams. Kas tai per fondas ir kas paskatino žymaus pamokslininko žmoną jo imtis? Jos pačios žodžiai pasitarnauja atsakymui:
Knygos tarnautojui taip reikalingi įrankiai, kaip dailidės stalui oblius, plaktukas ir pjūklas. Mes apgailestaujame dėl prastos jo darbo įrenginio mechanikos, suskubame rinkti aukas jo remontui ir per tą laiką tikrai nesitikime iš dailidės puikių dirbinių. Tad kodėl nesivadovaujame tuo pačiu sveiku protu padėdami mūsų vargšams tarnautojams ir dosniai jiems aukodami, kad įsigytų būtinų knygų? Argi negraudu pagalvojus, kad jie metų metais verčiasi iš 100, 80, 60 ar net (gėda ir sakyti), mažiau kaip 50 svarų per metus? Daugelis iš jų turi dideles šeimas, dar daugiau - sergančias žmonas, o kai kurie, deja, ir viena, ir kita Jiems sunku apmokėti gydytojų sąskaitas, suteikti vaikams išsilavinimą. Jie turi atrodyti nepriekaištingai, kad nepapiktintų savo klausytojų. Kai jiems pavyksta visa tai padaryti ir dar išvengti skolų (jų garbei reikia pripažinti, kad daugeliui tai pavyksta), žino tik jie ir amžinai jų ištikimas Dievas! Nė karto negirdėjau iš jų nė vieno nusiskundimo žodžio, tik kartais liūdną atsidūsėjimą: „Daugiau kaip šešioliką metų ištarnavau šeimininko vynuogyne už menką atlygį. Turiu žmoną ir penkias dukteris, kuriomis reikia rūpintis. Mano bibliotekėlė labai maža, ir aš negaliu jos praturtinti pirkdamas knygas“. Arba tokį: „Mano alga maža (60 svarų), ir jei man šiek tiek nepagelbės kokios nors geranoriškos bendruomenės, bus labai sunku apsiginti nuo bado“. Argi galima laikyti šiuos žmones tokiame skurde, kad, įsigiję naują knygą, jie paliktų savo mažylius basus? „Darbininkas vertas savo užmokesčio“ , o šie vargšai Evangelijos darbininkai gauna išmaldą, nevertą nei darbininko, nei darbo. Ir jeigu jų žmonės (kurie turėtų jiems labiau padėti) to padaryti negalės ar nenorės, bent jau mes, brangūs bičiuliai, padarysime viską, ką galime, kad padrąsintume jų širdis ir atgaivintume nusiminusią dvasią. Pripažįstu, jog nukrypau nuo temos, bet turėjau tai pasakyti, nes mano širdis dega ir aš nuoširdžiai trokštu gerai pasitarnauti šiems vargšams broliams (S. Sperdžen).
Suzana Sperdžen knygų fondą įkūrė savo pačios lėšomis (pakako kelių kronų, atidėtų savo poreikiams...), o vėliau atsirado nemažai aukotojų, kurie aukodavo šiam fondui arba pinigus, arba knygas (būtina pagalba visuomet ateidavo neįtikėtinai laiku!). Tiesa, būdavo visko - kartkartėmis žmonės atiduodavo tiesiog jiems nereikalingas knygas, ir S. Sperdžen vėl ragindavo, kalbėdavo su žmonėmis, rašydavo, kad taip elgtis nedera... Ji nepaprastai kruopščiai prižiūrėjo šį fondą, niekada neturėjo skolų. Ir nors pati sirgo, šis darbas tęsėsi jos kasdienio uolumo dėka. Paminėsiu, kokie skaičiai minimi šiame pasakojime - vienais metais buvo išdalinta virš 7000 knygų, kitais virš vienuolikos tūkstančių. Ir visa tai šios moters atsidavimo dėka - fondas reikalavo visų jos jėgų bei laiko. Per mėnesį reikdavo atsakyti į šimtus laiškų. Vėliau, tarnystei plečiantis, fondas ėmė taip pat ir finansiškai remti ir galo su galu nesuduriančius pamokslininkus...
--
Tai išties nuostabi istorija, galinti įkvėpti kiekvieną krikščionį, taip trokštantį pasitarnauti Dievui gerais darbais. Ši istorija taip pat puikiai pailiustruoja, kas vyksta, kai mes pasiduodame Viešpaties įdėtiems troškimams ir kai esame ištikimi Jo vynuogyne - paprastai mūsų tarnystė, jei uoliai tarnaujame, auga ir plečiasi. Tai tiesiog neišvengiama. Kitą vertus tai nereiškia, jog nesusidursime su sunkumais - abu Sperdženai jų turėjo, ir nemažai. Tačiau visuose sunkumuose jie parodė didelę ištvermę, atsidavimą bei ištikimybę Dievui. (Apie viską smulkiau skaitykite knygoje...).
Labiausiai šioje istorijoje mane palietė tai, jog Suzana Sperdžen turėjo labai jautrią širdį stokojantiems Dievo tarnams. Ir ypatingai rūpinosi, kad pamokslininkai prieitų prie gerų knygų... Nes, jos nuomone, knygos - būtini šių tarnų įrankiai, kad Dievo vaikai būtų maitinami tinkamu maistu.
Knygą galima įsigyti elektroniniame Reformatų knygyne .