Bruno Ferrero gimė 1946 m. Italijoje. Būdamas 17 metų įstojo į saleziečių draugiją, vėliau buvo įšventintas į kunigus. Po įšventinimo dirbo su jaunimu, daug metų dėstė saleziečių globojamose vidurinėse mokyklose. Bruno Ferrero artimos prieš beveik 200 metų gimusio saleziečių kunigo Jono Bosko, kuris turėjo svajonę pakeisti pasaulį auklėjimu, idėjos. Lietuvoje šis italų kilmės publicistas, pedagogas, rašytojas žinomas dėl puikių pasakojimų. Lietuviškai išleista jau daugiau nei 20 jo knygų, kai kurios išleistos net keliskart. Istorijos pateko į mokyklų „Skaitinių“ vadovėlius, jomis naudojasi dvasininkai rengdami pamokslus, katechetai tikybos pamokose.
Lietuvoje Bruno Ferrero viešėjo pirmą kartą. Jis susitiko su gerbėjais Vilniuje ir Kaune. Man teko dalyvauti VDU Katalikų teologijos fakultete jaunimo ugdytojams rengtoje konferencijoje apie Jono Bosko auklėjamąją sistemą. Svečias kalbėjo apie, jo manymu, vienintelį veiksmingą auklėjimo metodą - meilę. „Jeigu mylėsime, rasime, kaip tą meilę parodyti“, - teigė svečias. Žavėdamasis kunigo J. Bosko tarnyste, jis pasakojo, kad šis, surinkęs gatvės vaikus, pirmiausiai ne stogo virš galvos jiems ieškojo, o kiemo, kur jie galėtų nevaržomi žaisti. Būti kartu su vaiku, kartu su juo patirti žaidimo malonumą, kalbėti meilės žodžius - tai svarbiausia.B. Ferrero teigia, kad pasakojimai yra labai svarbūs vaiko, jauno žmogaus ugdymui. Jis pastebėjo, jog vos jam pradėjus pasakoti istoriją, suklūsta net suaugusieji. „Į knygas stengiuosi įdėti bent vieną istoriją, kuri pravirkdytų ir bent vieną, kuri prajuokintų“, - atskleidė kūrybos paslaptis B. Ferrero. Taigi…
Vieną dieną senovės kinų Imperatorius iškilmingai prisiekė:
- Nugalėsiu ir pašalinsiu iš savo karalystės visus priešus.
Po kurio laiko imperatoriaus pavaldiniai nustebo pamatę valdovą, vaikštantį rūmų soduose su aršiausiais savo priešais už parankės, linksmą ir juokaujantį.
- Bet... - kreipėsi į jį suglumęs dvariškis, - ar neprisiekėte pašalinti iš karalystės visų priešų?
- Aš juos ir pašalinau, - atsakė Imperatorius. - Padariau juos savo draugais!
Štai dar kelios Bruno Ferrero citatos:
Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi žinia.
Kartais Dievas leidžia kam nors nukirsti šaką, kurios užsispyrusiai laikomės, kad suvoktume turį sparnus.
Šypsena - tai pro tavo veido langą šviečianti šviesa, kuri sako žmonėms, jog tavo širdis yra namie.
Mes tai vadiname „kančia“, o Dievas tai vadina „man reikia tavęs“.
Vaida Urniežienė
Evgenijos Levin nuotrauka iš bernardinai.lt