„Hobitas“ nebuvo rašomas specialiai vaikams
„Aš nesidomiu vaikų literatūra ir nerašau būtent vaikams,“ - savo laiškuose rašė Dž. Tolkienas.Tiesa, „Hobitas“ laikoma vaikams skirta knyga, nes pats Tolkienas turėjo vaikų ir kurdavo jiems pasakas, tačiau jis netikėjo, kad galima rašyti kokiai nors konkrečiai skaitytojų auditorijai, o ypač vaikams. Kita vertus, vaikus jis vertino rimtai, nors vaikai ir nebuvo svarbiausi jo kūrinių skaitytojai.
Nors Dž. Tolkienas buvo nepasotinamas skaitytojas, jis labai retai knygą skaitydavo antrą kartą
„Niekas man negali pakeisti dar neskaityto teksto šviežumo. Tai, ką mes skaitome, ir kokius žmones sutinkame - tai likimas,“ - rašė Dž. Tolkienas.
Dž. Tolkienas išrado daugiau nei 14 naujų kalbų
Dž. Tolkienas buvo lingvistikos fanatikas, dar jaunystėje pradėjęs kurti naujų kalbų projektus. Juos Dž. Tolkienas vėliau panaudojo savo kūriniuose. Jis taip pat įsisavino ir aprašė tokias išnykusias kalbas kaip gotų bei viduramžių valų.
Dž. Tolkienas laikė save beveik hobitu (neskaitant ūgio)
Rašytojas sukūrė hobito personažą, labai panašų į save. „Aš faktiškai - hobitas. Man patinka sodai, medžiai, nemechanizuotos fermos. Aš rūkau pypkę, man patinka paprastas kaimiškas maistas, ir negaliu pakęsti prancūziškos virtuvės. Dar patinka ornamentais siuvinėtos liemenės. Mano humoro jausmas labai paprastas, jį net dėkingi kritikai laiko nuobodžiu. Vėlai guluosi, vėlai ir keliuosi (kol tai įmanoma). Retai keliauju.“
Dž. Tolkieno kūryba persmelkta jo tikėjimu
„Žiedų valdovas“ - fundamentalus religinis kūrinys, iš pradžių tokiu buvęs nesąmoningai, o po redagavimo - sąmoningai. „Redaguodamas šį kūrinį aš neišėmiau nei vienos nuorodos apie religiją. Religiniai elementai atsispindi išgalvoto pasaulio simboliuose,“ - laiškuose minėjo Dž. Tolkienas.
Dž. Tolkienas paprastai suvokė gyvenimo prasmę
„Galima sakyti, kad svarbiausias gyvenimo tikslas kiekvienam iš mūsų yra augti Dievo pažinime pagal mums duotus gabumus ir dėkoti už viską Jam.“
Dž. Tolkieno išgalvotas pasaulis ir realus gyvenimas dažnai susipina
Jis parašė apsakymą apie mirtingą vyrą Bereną ir nemirtingą elfę Lutijeną, kuri atsisakė savo nemirtingumo, kad galėtų susituokti su mirtinguoju. Praėjus 2 mėnėsiams po savo žmonos Editos mirties Tolkienas rašė: „Aš sukūriau Lutijeną pagal savo asmeninį romaną su būtybe tamsiais plaukais, atviru veidu, žėrinčiomis akimis ir nuostabiu balsu. 1934 metais ji dar buvo su manim. Bet dabar ji mirė, ansčiau už Bereno, palikdama ji vienarankiu.“ Ant Dž. Tolkieno ir jo žmonos kapo antkapio užrašyta: „Lutijena ir Berenas“.
1944 metais karo stovykloje Dž. Tolkieno sūnus Kristoferis patyrė daug sunkumų. Tėvas drąsindamas jį rašė: „ Tai štai kur tu, hobite tarp uruchajų. Saugok savo hobitiškumą širdyje ir galvok, kad visi siužetai išgyvenami taip, kaip šis, kai tu tarp jų. Tu - dalyvauji nuostabioje istorijoje!“
Parengė Daiva Širkaitė pagal http://www.relevantmagazine.com/culture/