Viena jauna moteriškė turėdama didį neramumą širdyje dėl savo sielos išganymo negalėjo naktyje užmigti. Ji atsikėlė, uždegė žvakę ir rašė savo dienynan: „Dar vienus metus taip sau gyvensiu, tada noriu pradėti gyventi Viešpačiui.“
Ramumo širdies negavusi ji po valandėlės iš naujo atsikėlė ir rašė: „Dar vieną mėnesį.“ Bet vėl negalėdama nurimti ji rašė darkart: „Dar vieną savaitę“. Rytojaus dieną jai pasirodė tos nakties nusidavimas kaip sunkus sapnas. Vakare ji ėjo į linksmą vakarėlį ir prisidėjo prie visų pasilinksminojimų be jokio apmislijimo. Čia ji persišaldė ir mirė, nesulaukusi savaitės galo. Paskutiniai jos žodžiai buvo: „Per vėlai“.
Šis tekstas buvo išspausdintas 1923 m. pirmajame Lietuvos evangelikų baptistų laikraščio „Tiesos draugas“ numeryje (kalba netaisyta). Visus šio laikraštėlio, ėjusio 1923-1940 m. numerius, rasite čia .