Atleidimo nauda yra įrodyta. Kai leidžiame pranykti praeities kartėliui, pasaulis atrodo kitaip. Knygoje apžvelgiami mokslinių tyrimų apie atleidimo naudą rezultatai psichologinei bei fizinei savijautai. Atleidimas nėra aukščiausia žmogaus proto funkcija. Tačiau tai galingiausias būdas sutramdyti emocijų audras. Tai būsena, kurios trokšta visi žmonės.
Atleidimas yra pirmoji sąlyga, vedanti žmoniją dieviškos meilės ir taikos link. Neatleidę išgyvename desperaciją. Atleidimas gali būti ne tik dvasinis, emocinis, bet ir socialinis. Kartais tai - lyg stebuklinga piliulė, išgydanti daugumą socialinių ligų - smurtą ir narkomaniją, ypač kai juos lydi pyktis ir kaltė. Atleidimas palaiko mąstymo kontrolę, leidžia išsiugdyti supratimą ir dvasingumą. Kad atleidimo procesas būtų greitesnis, tenka nemažai padirbėti. Tam pasitarnauja pratimai, patarimai bei klausimai, kurių gausu šioje knygoje. Autorius labai smulkiai išnagrinėja kliūtis, trukdančias atleisti. Aprašoma daug mąstymo šablonų - tam tikrų mitų, kai žmonės užsispyrę laikosi klaidingos nuomonės, pvz., prieš atleisdamas lauksiu atsiprašymo; aš noriu tik pamiršti tai; čia per daug, kad atleisčiau; jei atleisiu, jie ir toliau mane įžeidinės ir kt. Yra daug neteisingų nuomonių apie atleidimą, ir tai sukelia bėdų mėginantiems atleisti žmonėms. Suvokę, kas iš tiesų yra atleidimas (tai ne užsimiršimas ar atsakomybės stoka), tuos mitus demaskuojame.Knygoje gausu patarimų, ne tik padedančių atleisti, bet ir prašyti atleidimo. Atleidimas ateina per jausmus. Mūsų reakcija į išorinį pasaulį yra mūsų vidaus (jausmų, nuostatų, troškimų) atspindys. Jei vyrauja labai stiprūs jausmai, atleidimas užtrunka ilgiau. Norint suprasti savo jausmus ir emocijas, reikia sau užduoti klausimus: kokia man nauda iš susierzinimo? Ką aš gaunu, jei nepaleidžiu skriaudos, ką gauna mano artimieji? Ar save laikau kitų elgesio auka? Apmaudas, kaltė, pyktis ir baimė patraukia į priešingą pusę nuo džiaugsmo, meilės ir taikos. Kol nenorėsime paleisti tų baimių ir apmaudo, tol nebus laukiamų rezultatų. Esminis dalykas atleidžiant yra norėjimas atsikratyti skriaudos.
Knygoje daug dėmesio skiriama pykčio projekcijai - mes pykstame ant kito, nors patys darome tą patį. Užuot gynęsis nuo emocinio skausmo, atleidimas surengia jam akistatą. Pateikiami klausimai, į kuriuos atsakius pasidaro aiškiau, kada pykstame ant savęs, ir kaip sau atleisti. Pvz., įtemptoje situacijoje žmogus gali reaguoti netinkamai, paskui gailėtis, jausti gėdą, kaltę. Jam atrodo, kad jis jautėsi neatleistinai. Atleidimas sau įvyksta suprantant, kad reagavimas buvo atsitiktinis. Reaktyviosios smegenys ir asmuo nėra tas pats. Kitaip tariant, žmogus ir jo reakcija - ne tas pats. Esame sudėtingas proto, kūno ir dvasios mišinys, o ne seniai užprogramuota streso reakcija.
Nemažai vietos skiriama potrauminio streso sindromui (PTSS), kurį gali sukelti traumos ir katastrofos (avarijos, vagystės, stichinės nelaimės, terorizmas, gyvenimas karo zonoje). Esant stresinėms situacijoms padeda įvairūs metodai, pvz., kognityvinė elgesio terapija taikoma norint logiškomis mintimis pašalinti įprastą emociją, susietą su veiksmu.
Atleidimas yra širdies virptelėjimas, atveriantis mus gailestingumui ir meilei. Atleidimo procesą sudaro skriaudų atradimas, savo jausmų išsiaiškinimas, padarinių išsiaiškinimas, jei laikysitės skriaudos, sulaužytų taisyklių ir principų įvardijimas, atsakymas sau į klausimą, ar pats visada laikotės tų gyvenimiškų principų, pamatyti situaciją kitaip - atsidurti įžeidusio asmens vietoje ir kt. Taip pat pateikiamas vadinamas požiūrio gijimo principų rinkinys, padėsiantis atsikratyti neigiamų jausmų, baimės, pašalinti vidines kliūtis ieškant ramybės.
Visas knygos pavadinimas: Dincalci, Jim. „Atleidimo galia. Kaip išvaduoti širdį ir protą iš neigiamų emocijų. „Vilnius: Alma littera, 2013. 281 p. ISBN 978-609-01-1107-9. Knygą galite įsigyti Krikščioniškajame internetiniame knygyne.
Šis tekstas skelbtas kognityvinės biblioterapijos rodyklėje „Knygos keičiančios mąstymą“ (sudarė Daiva Širkaitė).