Viktor Frankl „Žmogus ieško prasmės"

Prasmės atradimas - ne dovana, o pastangų reikalaujantis pasiekimas. Jis gali būti itin didingas, kai pavyksta atrasti prasmę priimant neišvengiamą kančią. (Viktoras Franklis) 
                                                       
Vikroras Franklis savo knygoje išdėstė psichologijos pasaulyje perversmą sukėlusią logoterapijos teoriją. Šis metodas padeda žmogui atrasti savo sukauptoje patirtyje glūdinčią būties prasmę. Per holokaustą Franklis neteko mylimos žmonos ir visų artimųjų. Trejus metus keturiose koncentracijos stovyklose jis kentė badą, kankinimus ir širdgėlą. Po karo jis grįžo į Austriją, vedė antrą kartą ir visam pasauliui atvirai papasakojo savo istoriją.

V. Franklis vadovavo Vienos ligoninės neurologijos skyriui, dėstė keliuose JAV universitetuose, parašė 32 knygas, gavo 29 pasaulio universitetų garbės daktaro vardus. Kodėl buvo nupirkti daugiau nei 9 mln. jo knygos „Žmogus ieško prasmės" egzempliorių? Galima atsakyti paties Franklio žodžiais, kuriais jis paaiškino knygos parašymo priežastis: „Norėjau skaitytojams pateikti konkretų pavyzdį apie gyvenimo prasmę, kurią galima surasti net esant labai apgailėtinoms aplinkybėms. Pamaniau, jei savo nuomonę pagrįsiu tokiu ekstremaliu išgyvenimu kaip koncentracijos stovykla, galbūt mano knyga sulauks susidomėjimo. Jaučiau atsakomybę aprašyti viską, ką išgyvenau:  maniau, kad tai padės žmonėms, linkusiems pulti į neviltį."

Visi mes linkę pulti į neviltį. Jei V.  Franklis sugebėjo mirties stovyklose įžvelgti prasmę, tą patį galime padaryti ir mes, atsidūrę tamsiausioje savo gyvenimo naktyje  ištikti sunkios ligos, negandos ar apimti baimės. Išgyvenęs tikrą košmarą Franklis suprato, kad visai nesvarbu, ko tikimės iš gyvenimo, svarbiausia — ko jis tikisi iš mūsų. „Kiekvieną dieną ir valandą esame gyvenimo išbandomi. Todėl šiaip gyvenimo prasmė nėra reikšminga, nes svarbiausia  tam tikros konkrečios žmogaus gyvenimo akimirkos prasmingumas" teigiama knygoje.

Žmogų gali kankinti tokie reiškiniai, kaip neurozės, egzistencinis vakuumas, egzistencijos prasmės klausimas, gyvenimo laikinumas ir kt. Tokiais atvejais logoterapijos metu žmogus yra skatinamas ieškoti, kartais naudinga jam sukelti įtampą, kad žmogus būtų paskatintas ieškoti gyvenimo prasmės. Žmogui paliekama galimybė pasirinkti ir nuspręsti, už ką jis atsakingas ir kuriam tikslui. Žmogus skatinamas didžiuotis ir džiaugtis savo patirtimi, išgyventais jausmais, o ne galvoti apie egzistencijos trumpalaikiškumą. Egzistuoja dar kelios „vietos“, kuriose žmogui taip pat svarbu rasti prasmę. Tai meilės prasmė, kančios prasmė ir aukščiausia prasmė. Žmogus mokomas suprasti, jog prasmės atradimas šiuose dalykuose padės jam užtikrintai žvelgti į pasaulį, į savo ateitį. Radus prasmę meilėje, žmogus atskleidžia ne tik savo, bet ir kitų galimybes, įsisąmonina tai, kas slypi žmogaus asmenybės branduolyje. Kančioje svarbu asmens tragediją paversti triumfu, sunkią padėtį - laimėjimu.

Pirmojoje knygos dalyje pavadinimu „…Vis vien sakyti gyvenimui TAIP“ autorius pasakoja apie savo asmeninius išgyvenimus fašistinėse koncentracijos stovyklose. Jis vaizdingai aprašo stovyklos kasdieninį gyvenimą, žiaurų prižiūrėtojų elgesį su kaliniais, sudėtingas gyvenimo sąlygas bei savo ir savo likimo draugų mėginimus neprarasti vilties ir suteikti šioms kančioms prasmę, kuri padėtų sulaukti išlaisvinimo dienos. V. Franklis stebėdamas ir analizuodamas savo ir kitų kalinių išgyvenimus pastebėjo, kad praradęs gyvenimo prasmę žmogus tiesiog atsiduoda mirčiai į rankas. Knygoje gausu įvairių istorijų, kuriose pasakojama, kas padeda žmonėms išlikti ekstremaliose gyvenimo situacijose ir neprarasti gyvenimo prasmės.

Antrojoje knygos dalyje pavadinimu „Logoterapijos santrauka“ autorius glaustai apžvelgia savo paties sukurtą psichoterapijos metodą. Kaip ir pirmoje dalyje, čia gausu gyvenimiškų pavyzdžių, tik šį kartą jie paimti ne tik iš koncentracijos stovyklų gyvenimo, bet iš tikrų V. Franklio klientų pasakojimų. Pati teorija vėlgi remiasi nuolatiniu gyvenimo prasmės ieškojimu ir būdais, kurie gali padėti tą prasmę surasti. Prasmės atradimas - ne dovana, o pastangų reikalaujantis pasiekimas. Jis gali būti labai naudingas, kai pavyksta atrasti prasmę priimant neišvengiamą kančią. Knyga parašyta aiškiai ir suprantamai ne tik specialistams, bet ir kitiems skaitytojams.

Viktor Emil Frankl (1905-1997) medicinos mokslų daktaras, Vienos universiteto neorologijos ir psichiatrijos profesorius. Kaip vizituojantis profesorius skaitė paskaitas daugelyje Amerikos universitetų, Anglijoje, Austrijoje, Šri Lankoje, Indijoje, Japonijoje, Meksikoje, Izraelyje, Rusijoje ir daug kur kitur. Jo knygos išverstos ir tebeverčiamos į daugelį pasaulio kalbų.

Frankl, Viktor. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2013. 159 p.  Knygą galite įsigyti krikščioniškajame internetiniame knygyne .