Mergaitė kalbėjo, tačiau kai jai buvo devyneri, narkomanė mama išėjo ir paliko ją vieną su savo sugyventiniu.
Keilė labai išsigando ir žodžiai... užstrigo. Todėl dabar ji juos renka iš likusio nesudeginto prisiminimo apie mamą - žodyno.
Be žodyno jai liko dar dvi knygos. Žodyno ir dviejų knygų Blogesnis už blogį nepastebėjo todėl, kad iš jų buvo padaryta atrama lentynai. Visa kita - drabužius, visas knygas, net Keilės Avinėlį, minkštą močiutės padovanotą žaisliuką, su kuriuo mergaitė visada miegodavo, jis sudegino. Vieną rytą Keilė pelenuose rado muzikinę dėžutę, buvusią Avinėlio viduje - ji nesudegė. Todėl dabar Keilė, pasukusi raktą ir laikydama dėžutę prie ausies, gali girdėti muziką, jai primenančią dainą, kurios močiutė prieš mirtį ją išmokė: Jėzus mane myli, aš tai žinau...Bet ar tikrai myli mane? Kaip tuo patikėti?
Tą baisią naktį Keilė suaugo...
Keilė tiki juo, vis jai grasinančiu blogesniu už blogį žmogumi, išniekinusiu ir skriaudžiančiu ją, niekieno neginamą mažą mergaitę. Tiki jo grasinimais ir vis laukia sugrįžtančios jos pasiimti mamos...
Ji žino, ką reiškia žodis TI-KĖ-TI. Tikėti - veiksmažodis: 1. laikyti tikru dalyku, tiesa ir t. t.; 2. tikėti pareiškimu, pažadu (kito asmens).
Po kiekvieno jo prisilietimo mergaitė jaučia šaltį ir girdi galvoje klyksmą...
Patekėjus saulei, ji eina prie upelio, semia rieškučiomis vandenį ir mėgina nuo savęs nuplauti baisesnio nei blogis žmogaus kvapą... Tada giliai įkvepia ir neria į pačią giliausią upelio vietą. Keilė nori pasilikti čia amžinai, bet supranta, kad privalo iškilti ir sugrįžti į trobelę miško glūdumoje... Kitaip, mama jos ieškos ir neras ten, kur ją paliko...
Prieš grįždama į miško trobelę, mergaitė siauru takeliu bėga prie savojo medžio, prie milžiniškos sekvojos.
Žodis MIL-ŽI-NIŠ-KAS. Šis žodis reiškia „bauginamai didžiulis“.
Kamieno vidus apačioje išdegęs jau labai seniai, bet medis, atrodo, vis dar gyvas... Jo vidus atrodo kaip didelis kambarys, o esant tinkamam apšvietimui Keilė gali matyti, kurioje vietoje ugnis sustojo.
Keilei mama sakė, kad sekvojos labai atsparios, bet mergaitė nežino, ar medis iš tiesų dar gyvas... Ir nežino, ką reiškia žodis AT-SPA-RIOS. Ji būtinai suras šį žodį žodyne ir išsiaiškins. Tačiau akivaizdu, kad sekvojos gali daug atlaikyti. Tai turėtų būti geras žodis, tinkamas „įdėti į dėžutę“...
Medžio viduje yra daug dulkių - jas galima pamatyti tik tinkamoje šviesoje. Didžiąją laiko dalį niekas net neįtaria, kad jos yra aplink mus...
Šį medį Keilė pavadina „mano šventykla“.
ŠVEN-TYK-LA - daiktavardis: 1. bet kokia vieta, kur galima prisiglausti: prieglobstis. Tai reiškia vietą, kurioje Keilė jaučiasi saugi nuo jo - baisesnio už blogį...
Kas galėtų padėti Keilei surasti ją palikusią mamą? Gal ta moteris, kuri atvažiuoja džipu prie upelio? Galvojant apie tai, galvoje pasigirsta klyksmas... Mergaitė negali iš jo išsivaduoti. Tada rankomis užspaudžia ausis, taip mėgindama nebegirdėti savo pačios vidinio klyksmo...
Kai viskas nutyla ir Keilė grįžta į trobelę, paima žodyną ir ieško žodžio, prasidedančio raide A:
AT-SI-SA-KY-TI
AT-SI-GAU-TI
AT-GAU-TI
AT-SI-GAU-NAN-TIS
Mergaitė intuityviai pajaučia, kad tai būtent tas žodis, kurio ji ieško. AT-SI-GAU-NAN-TIS: būdvardis, 1. atšokantis; atsimušantis, grįžtantis į pradinę būseną, padėtį ir t. t. po to, kai buvo palenktas, suspaustas ar ištemptas; elastingas; 2. sugebantis iki galo atsigauti po ligos, depresijos, nelaimės ar pan.; gyvas.
Keilė supranta, kad tuo žodžiu galima pasakyti, kad kai kurie daiktai gali daug ištverti. Kaip tas medis - jis atsigavo po nelaimės. Ugnis buvo jo nelaimė...
*************
Dešimtmetė Keilė Ren nekalba. Nuo tada, kai narkomanė mama išėjo ir paliko ją atokioje trobelėje, apsuptoje aukštų sekvojų, gyventi su žmogumi, pavojingu kaip pats blogis. Tyloje, vieninteliame prieglobstyje, Keilė renka žodžius, kurių galbūt niekada neištars, iš vienintelio likusio motiną primenančio daikto - žodyno.
Sjera Don - vieniša trisdešimt ketverių metų menininkė. Ji leido praeities gėdai nuslopinti dabartines viltis ir nusprendė slėpti savo skausmą kontroliuodama aplinkybes. Tačiau per dvyliktas dukters mirties metines Sjeros kontrolė ima irti, nes Dievas iš vaikystės laikų kviečia ją atgal pas save.
Apvaizdos suvestos draugėn, Keilė ir Sjera kartu patirs gydančio Žodžio - Jėzaus Kristaus - malonę.
Ginny L. Yttrup yra rašytoja, pranešėja, asmeninė konsultantė, taip pat padeda moterims, patyrusioms seksualinę prievartą. Turi du suaugusius sūnus, gyvena Kalifornijoje, autorės interneto svetainė GinnyYttrup.com
Knygą galite įsigyti krikščioniškajame internetiniame knygyne .