Jei tad jūs nesugebate padaryti net mažmožio, tai kam rūpinatės kitais dalykais? Įsižiūrėkite, kaip auga lelijos. Jos nesidarbuoja ir neaudžia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, šiandien žaliuojančią, o rytoj metamą į krosnį, tai dar labiau pasirūpins jumis, mažatikiai! Ir neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nesirūpinkite! Visų tų dalykų ieško šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia. Verčiau ieškokite Jo karalystės, o visa tai bus jums pridėta. Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę! (Lk 12, 22 -34)
Iš šios citatos matyti, kad Viešpats mūsų rūpestį dėl pragyvenimo įvardija kaip sielos būseną: siela, neretai nualinta panikos ir negailestingų bergždžių minčių apie „prisiartinusį galą“ dėl į akis žiūrinčio skurdo, ima blaškytis... Atkreipkime dėmesį, kad šioje mažoje ištraukėlėje žodis „rūpestis“ pakartojamas 5 kartus! Mūsų Viešpats Jėzus, gyvendamas žemėje ir būdamas toks, kaip vienas iš mūsų, širdies akimis regėdamas Tėvą veidas į veidą ir pažinęs Jo širdį ir globą, trokšte trokšta, kad ir mes pakeltume savo akis į Tėvą ir visa savo esybe suvoktume Jo meilę ir nesibaigiantį rūpestį mumis. Viešpats trokšta, kad mes regėtume Tėvo veidą, suprastume Jo širdį ir augtume Jo pažinimu. Dievas nenori, kad mes liktume kūdikiai visą amžinybę. Tai būtų tragedija. Todėl mūsų rūpestis turėtų būti nuolatos ieškoti Dievo veido, gerti Jo šviesą ir džiaugtis gyvenimu. Jam patinka, kai Jo vaikai prašo Jį duonos (kasdienės duonos duok mums šiandien...). Raštas sako, kad Dievas duoda prašančiam ir nepriekaištauja. Dievas be galo trokšta dalintis su mumis savo malonės turtais. Jam patinka, kai mes ateiname pas Jį, Jam patinka, kai mes Jo prašome į vairiausių dalykų, Jam patinka duoti tai, ko prašome, ir Jis duoda nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar suprantame!
Daina Borusevičiūtė
Nuotrauka Rolanos Kunskės
Kai sielos būsena – rūpestis
Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nė kūnu, ką vilkėsite. Gyvybė svarbesnė už maistą, o kūnas už drabužį. Įsižiūrėkite į varnus. Jie nei sėja, nei pjauna, neturi nei sandėlių, nei kluonų, ir Dievas juos maitina. Jūs nepalyginamai vertesni už paukščius! Kas gi iš jūsų galėtų savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio?