Nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę (Rom 3, 20).
Dievas, pirma davęs Abraomui pažadą, vėliau suteikė Mozei Įstatymą. Kodėl? Paprasčiausiai todėl, kad Jis norėjo situaciją dar pabloginti, prieš ją pagerindamas.Įstatymas atvėrė nuodėmę, skatino nuodėmę ir pasmerkė nuodėmę. Įstatymo tikslas buvo nuplėšti žmogaus respektabilumo skraistę ir atskleisti, koks iš tiesų yra žmogaus vidus: nuodėmingas, maištingas, kaltas, Dievo nuteistas ir savo jėgomis nepajėgus išsigelbėti.
Ši Dievo suteikta Įstatymo paskirtis išlieka ir šiandien. Viena iš didžiausių šiuolaikinės bažnyčios klaidų - tendencija pro pirštus žvelgti į nuodėmę ir teismą... Tačiau mes negalime apeiti Įstatymo ir žengti tiesiai prie Evangelijos. Toks elgesys prieštarautų biblinėje istorijoje atskleistam Dievo planui... Nė vienas žmogus nebus dėkingas už Evangeliją tol, kol neišvys savęs Įstatymo šviesoje. Tik neperregimai juodame nakties danguje ryškiai sušvinta žvaigždės, ir tik tamsiame nuodėmė fone regime skaisčią Evangelijos šviesą. Tol, kol Įstatymas mūsų nesužeidžia, nepajėgiame pripažinti, jog mums reikalinga žaizdas gydanti Evangelija. Tol, kol įstatymas mūsų nesuima ir neįkalina, nemaldausime Kristaus mus išlaisvinti. Tol, kol įstatymas mūsų nepasmerkia ir nenužudo, nemelsime Kristaus mus išteisinti ir prikelti gyvenimui. Kol Įstatymas neįvarys mūsų į neviltį, niekuomet nepatikėsime Jėzumi. Tik tuomet, kai Įstatymas pažemina mus iki pragaro, gręžiamės į Evangeliją, kuri pakelia mus į dangų.
John Stott
http://www.newcitycatechism.com/