Jėzus įspėjo savo sekėjus „nekaupti turtų žemėje", primindamas, jog „sunku turtuoliui įeiti į dangaus karalystę." O turbūt žinomiausia Naujojo Testamento eilutė pinigų tema yra ši: „Meilė pinigams - visų blogybių šaknis."
Keister tyrimo išvados rodo, kad vidutinis JAV konservatyviojo krikščionio turtas 2000 metais buvo apie 26000 JAV dolerių, o šalies vidurkis tais metais buvo 66200 JAV dolerių vienam žmogui. Apie 20 procentų JAV gyventojų santaupos labai mažos arba įsiskolinimai dideli. Turtas - tiesioginis asmens ar šeimos gerovės rodiklis, nes jis nesikeičia taip staiga, kaip gali pakisti pajamos.
Kas lėmė šį skirtumą? Anot tyrėjos Keiser, tai galėjo būti išpažįstama teologija. „Labai svarbi protestantiškosios teologijos ypatybė - konservatyviųjų krikščionių įsitikinimas, kad pinigai priklauso Dievui, o žmonės yra tik jų valdytojai. Todėl jie stengiasi elgtis su savo pinigais pagal Dievo valią, tai reiškia, kad pinigai paprastai nekaupiami bankų sąskaitose."
Keiser tikina, kad „tipiškas konservatyvusis krikščionis" išpažįsta teologiją, atitinkančią arba artimą pamokslaujamai Dievo asamblėjos, Kritaus Bažnyčios, Nazarėnų ar sekmininkų bendruomenėse.
Naujasis Keiser straipnis Amerikietiškos sociologijos žurnale (American Journal of Sociology) „Konservatyvieji protestantai ir turtas: religijos įtaka nuosavybei" įrodo, kad tradicinis požiūris į pinigus - pinigai Dievo, ne mūsų - neskatina tikinčiųjų savo jėgomis užsitikrinti finansinį saugumą.
Vieni asmenys iš visų jėgų stengiasi auginti savo banko sąskaitas, o kiti, panašiai kaip Anne Thompson iš Louisville, pasirenka visko atsižadėti, kad tik įvykdytų Dievo planą savo gyvenimui.
Anne Thompson, sulaukusi keturiasdešimt trejų metų, išėjo iš darbo, užtikrinusio jai šešiaženklį, (t.y. daugiau kaip šimto tūkstančių dolerių) metinį atlyginimą, kad galėtų vykdyti Dievo pašaukimą - nešti Kristaus žinią į populiariąją kultūrą. Taip ji prarado galimybę anksčiau aksčiau gauti pensiją, atsisakė 800000 JAV dolerių vertės namo. Thompson tiki, kad naudoti pinigus pagal Dievo valią yra kur svarbiau, nei naudoti juos savo reikmėms - net jei šiuo metu jos finansinė situacija yra kaip niekad giliame „šešėlių slėnyje". „Sunku žodžiais nusakyti tą gyvenimo gausą, kuri užplūsta, atnešus auką," - sakė Thompson, kuri save vadina konservatyviąja protestante. - „Man teko paaukoti gerovę."
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad konservatyviųjų protestantų išsilavinimas yra kiek žemesnis, jie jauni sukuria gausias šeimas, daugiau ištekėjusių moterų yra namų šeimininkės. Šie veiksniai taip pat trukdo krikščionims taupyti pinigus ir kaupti turtą.
„Jei tvirtai tikima, kad vaikams svarbiausia nuolatinė motinos priežiūra, tai reiškia, kad mažiau moterų dirba apmokamą darbą, taigi, mažesnis ir šeimos materialus turtas," - tvirtina Makras Nollas, Notre Dame universiteto evangelikų ekspertas.
Keiser taip pat nustatė, jog tikėjimas labiau įtakoja juodaodžių krikščionių pajamas, bet jis taip pat reikšmingas ir baltiesiems. Tuo tarpu mormonai, kurie taip pat sako išpažįstą konservatyvią religiją bei tuokiasi jauni ir augina gausias šeimas, turi kur kas daugiau turto. Keiser vadina juos „nedideliu besiskiriančiu gabalėliu tiriamojoje visumoje."
Steve‘as Diggsas, Antiochijos Kristaus bažnyčios tarnautojas Nešvilio mieste, Tenesio valstijoje, tvirtina, jog greičiausiai daugelis krikščionių ne visiškai teisingai aiškina Biblijos žodžius apie pinigų kaupimą. „Krikščionys kartais pernelyg mažai domisi pasauliu. Kartais toks požiūris neteisingas," - tvirtina Diggsas. - „Aš visiškai nepritariu klestėjimo mokymui, tačiau manau, kad Dievas gali laiminti žmones ir pinigais."
Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.christianitytoday.com
Konservatyviųjų krikščionių bankų sąskaitos kuklesnės
Duke universiteto (JAV) sociologė Lisa Keister, nagrinėdama Naująjį Testamentą, rado jame apie du tūkstančius eilučių, kalbančių apie pinigus. Ji tvirtina, kad šios eilutės įkvepia nemažai konservatyviųjų krikščionių nekaupti ilgalaikio turto.