(Ne)dieviškas verslas

Kiekviename laikmetyje egzistuoja svarbiausia institucija - visos visuomenės vedlė. Viduramžiais tai buvo bažnyčia, XIX a. - vyriausybė, XXI a. - verslas.

 Anita Roddick, Bodyshop (tarptautinio prekybos kūno priežiūros priemonėmis tinklo) įkūrėja, tvirtina: „Manau, visi sutiks, jog šiandien visuomenėje dominuoja verslas. Jis lankstesnis, kūrybingesnis, labiau prisitaikantis, efektyvesnis bei turintis daugiau išteklių nei daugelis vyriausybių.... Taigi, kalbėdami apie įtakingiausią instituciją, galime pamiršti bažnyčią bei politikus - nėra įtakingesnės jėgos nei verslas. Jo įtaka didėja dar ir todėl, kad verslas bando imtis ir moralinio visuomenės vedlio pareigų."

Galbūt Roddick kiek per stipriai pabrėžė verslo reikšmingumą, visgi nėra abejonių, kad vakarietiškoje visuomenėje verslo interesai turi didžiulę įtaką beveik kiekvienam visuomenės raidos aspektui, jie nulemia svarbiausias mokslinių tyrimų sritis, švietimo kryptis, migracijos bei transporto politiką, nemažą dalį žiniasklaidos produktų, be to, verslo interesai žiniasklaidos priemonėse sparčiai didėja, augant atskirų priemonių populiarumui.

Vis dėlto iki šiol verslo, ypač stambiausiojo, įvaizdis bažnyčioje yra neigiamas, jam nesimpatizuoja ir didžioji visuomenės dalis. Pelnas dažnai laikomas blogybe, o kapitalizmas - vargšų išnaudojimo priemone, kuri taip pat teršia aplinką bei griauna darnų visuomenės vystymąsi bei pražudo sielas. Argi bloga terpė krikščionims būti druska, šviesa bei raugu?
Iš tiesų verslas labai svarbus visuomenės gerovei. Kaip kitaip galėtume žmonės pamaitinti, aprūpinti būstu, suteikti išsilavinimą - verslas sukaupia lėšas šiems svarbiems tikslams pasiekti. Negalima pamiršti verslo reikšmingumo, jei siekiame pasaulio gerovės ir jei, Jeremijo žodžiais sakant, meldžiame klestėjimo miestui bei žmonėms: „Siekite gerovės miestui, į kurį jus ištrėmiau, melskitės už jį, nes jo gerovėje ir jūs turėsite ramybę." (Jer 29, 7)

Verslas - tai darbo vieta. O sugebėjimas dirbti žmogui duotas, kad patenkintų jo poreikius, skatintų proto, kūno, sielos ir dvasios pažangą, padėtų panaudoti žemės turtus ir suteiktų naudą žmonėms (Pr 2, 15). Ir visa tai - Dievo šlovei. Verslas, kaip ir kitas darbas, gali būti vienu iš Dievo įrankių, kuriuo Jis naudojasi, kurdamas pagrindą žmonijos gerovei. Šią gerovę turėjo Adomas ir Ieva (Pr 1 sk.) gyvendami pasaulyje iki nuopuolio: jie patyrė pasitenkinimą, taiką, ramybę bei buvo pakankamai aprūpinti. Taigi verslas egzistuoja tam, kad teiktų gėrybes bei paslaugas, reikalingas žmogaus gyvenimui praturtinti, ir tokiu būdu būtų įvykdyta Dievo valia. 

Neįmanoma kovoti su skurdu, nesukaupiant gėrybių. Skurstantiems reikia ne išmaldos, o darbo vietų. Visame pasaulyje nevyriausybinės organizacijos, bažnyčios, vyriausybės įvairiomis priemonėmis stengiasi įveikti skurdą, tačiau daugiausia pergalių šioje kovoje atitenka verslo struktūroms. Pavyzdžiui, Kinija per pastaruosius dvidešimt metų skatindama verslą pasiekė žymiau daugiau nei Afrikos valstybės, per pusšimtį metų suvartojusios kur kas didesnį kiekį joms suteiktos pagalbos.

Nors stambusis verslas kaltinimas išnaudojimu Subsacharos regione Afrikoje, pagrindinė Afrikos skurdo priežastis nėra užsienio įmonių vykdomas išnaudojimas, bet nesugebėjimas sukurti tinkamų verslo sąlygų. Karai, korupcija, AIDS epidemija stabdo investicijas, kurios sukurtų darbo vietas. Visgi pasaulinio lygio vadovai pritaria, jog svarbiausias šio regiono vystymosi veiksnys - privataus sektoriaus augimas.

Ne kiekvienas verslas - geras verslas. Tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad krikščioniškos vertybės labai svarbios įmonių pelningumui bei darbuotojų pasitenkinimui - jos padeda sukurti pasitikėjimą, skatinti motyvaciją, sumažinti stresą, kurti atlaidumu, morale pagrįstus santykius tarp darbuotojų bei paskirstyti gėrybes. Verslas gali pasitarnauti atnešdamas gerovę į Dievo pasaulį. O Evangelija gali padaryti verslą tinkamesniu.

Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.licc.org